Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime spaudai, tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad I.Burvienė pasikėsino nužudyti savo naujagimį.
Priešingai nei savo išteisinamajame nuosprendyje teigė pirmosios instancijos teismas, nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad moteris iš anksto planavo nužudyti gimusį vaikelį, pagimdžiusi neketino jo auginti.
Nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad moteris iš anksto planavo nužudyti gimusį vaikelį, pagimdžiusi neketino jo auginti.
Byloje nustatyta, jog moteris nėštumą slėpė ne tik nuo savo bendradarbių, bet ir nuo artimiausių žmonių – savo šeimos, bei gydytojų. Bendradarbiams ji neigė esanti nėščia, skundėsi turinti sveikatos problemų, nėštumą bandė maskuoti aprangos pagalba. Laukdamasi vaiko I.Burvienė į medikus dėl nėštumo nesikreipė, tuo tarpu lankydamasi pas psichiatrę, kuri jai taikė medikamentinį gydymą, šią aplinkybę nuslėpė.
Turėdama išankstinę tyčią atsikratyti naujagimiu, I.Burvienė nėštumo laikotarpiu vartojo kūdikiui galinčius pakenkti raminamuosius vaistus, dirbo sunkius fizinius darbus, nors turėjo galimybę darbe dirbti lengvesnį darbą, laikėsi dietos. Be to, aplinkybę, jog moteris nesiruošė auginti savo kūdikio patvirtina ir tai, kad ji nesirūpino jokiais vaikelio auginimui reikalingais daiktais.
Taigi, I.Burvienė nuosekliai siekė atsikratyti naujagimiu, nuslėpti įvykusį gimdymą. Pagimdžiusi kūdikį moteris neįsitikino jo gyvybingumu, užspaudė burną, įdėjo į maišelį ir paslėpė šaldiklyje, vėliau išmetė į konteinerį.
Pripažindama moterį kalta ir skirdama jai bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgė į moters asmenybę ir kitas aplinkybes (ji neteista, nebausta administracine tvarka, darbe buvo charakterizuojama teigiamai, yra ištekėjusi, augina kelis vaikus ir pan.) bei skyrė jai sankcijoje numatytą minimalią 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Naujagimio lavonas taip ir nebuvo surastas.
Lietuvos apeliacinis teismas primena, kad nusikaltimas paaiškėjo tik po to, kai apie galimą nėštumą ir galimai gimusį bei pradangintą kūdikį buvo anonimiškai pranešta teisėsaugos institucijoms. Naujagimio lavonas taip ir nebuvo surastas.
Nuosprendį skundęs prokuroras prašė I.Burvienę pripažinti kalta dėl pasikėsinimo į naujagimį ir skirti jai 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
