Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė BNS pranešė, kad nuteistajai E. J. buvo paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikyti juos.
Taip pat jai uždrausta visą bausmės atlikimo laiką turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.
„Laisvės atėmimo bausmė pakenktų šeimos santykiams (atskirtų mamą nuo trijų jos vaikų), sumažintų nuteistosios resocializacijos galimybes, todėl pirmosios instancijos teismo skirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo“, – sakė Apeliacinio teismo atstovė.
Pasak V.Budėnienės, teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinio šios rūšies nusikaltimo, ja nebuvo siekta pripratinti vaikus prie psichotropinių medžiagų vartojimo, vaikams buvo duotas teisėtai nuteistosios įsigytas vaistas, kuriame yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos.
Šiaulių apygardos teismas dėl vertimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas kovo mėnesį jai buvo skyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat iš E. J. nukentėjusiesiems mažamečiams priteista neturtinės žalos – po tūkstantį eurų kiekvienam. Šią nuosprendžio dalį Apeliacinis teismas paliko nepakeistą.
Vaiko teisių specialistai liudijo išvydę tikrą sumaištį: neprižiūrimi vaikai lakstė po namo laiptinę, butą, o apsvaigusią motiną pareigūnai rado pasislėpusią po namo balkonu.
Bylos duomenimis, pernai kovo 8-osios pavakarę pas tris sūnus auginančią E. J. į namus atėjo draugė su vyru ir savo vaikais. Suaugusieji vaišinosi degtine, sidru, jų atžalos žaidė. Neblaiviems sugėrovams nesisekė nuraminti vaikų, todėl, norėdama, kad mažamečiai sūnūs būtų ramesni, E. J. jiems sugirdė raminamųjų tablečių.
Tai pastebėjo viena E. J. kaimynė ir apie tai papasakojo kitoms kaimynėms, netrukus buvo iškviesti policijos pareigūnai, atvyko Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
„Jie vėliau paliudijo įvykio vietoje išvydę tikrąją sumaištį, neprižiūrimi vaikai lakstė po namo laiptinę, butą. Policijos pareigūnai E. J. rado pasislėpusią po namo balkonu, anot jų, su moterimi buvo sunku susikalbėti, nuo jos sklido alkoholio kvapas“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
E. J. nustatytas 2,33 promilės girtumas, nukentėjusieji mažamečiai buvo išvežti į ligoninę.
Moteris taip pat buvo kaltinama tą vakarą būdama neblaivi tyčia pastūmusi vieną iš savo mažamečių sūnų, kuris griūdamas nesunkiai susižalojo, tačiau dėl to ji išteisinta.
Teismo duomenimis, šeima ir anksčiau buvo įrašyta į rizikingų šeimų sąrašą ir stebėta apie trejus metus.
Šiuo metu mažamečius augina tėvas, vyresnysis sūnus auga pas močiutę.
Kaltinamoji tuo metu viena prižiūrėjo tris vaikus, mažamečių tėvas dirbo užsienyje.
Šiuo metu mažamečius augina tėvas, vyresnysis sūnus auga pas močiutę.
Ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme E. J. savo kaltę kategoriškai neigė. Ji prisipažino, jog norėdama nuraminti savo mažamečius, jiems duodavusi „Sedativ“ tablečių, tačiau per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad minėtąjį vakarą kiekvienam mažamečiui buvo sugirdyta po pusę „Relanium“ tabletės, jas sutrinant šaukšte ir sumaišant vandeniu.
Teismas konstatavo, jog įrodyta, kad kaltinamoji E. J. norėdama, kad jos mažamečiai vaikai netrukdytų jai su kitais asmenimis vartoti alkoholį ir būtų ramesni, davė jiems nenustatytą kiekį benzodiazepinų grupei priklausančios psichotropinės medžiagos.
E. J. kaltė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodyta ne tik pačios kaltinamosios, liudytojų, parodymais, bet ir kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamosios E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
