Vilniaus apygardos prokuratūros skundas atmestas.
„Pagrįstas ir teisėtas išteisinamasis nuosprendis, tenkinti prokuratūros skundą nėra pagrindo“, – sakė teisėjas Valdimaras Bavėjanas.
Jis teigė, kad „per šitą bylą raudona gija eina operatyvinių priemonių taikymas pagal operatyvinės veiklos įstatymą“, o vėliau procesinių prievartos priemonių taikymas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Šiais duomenimis prokuroras iš esmės ir grindė apeliacinį skundą. Pirmos instancijos teismas paskelbė, kad duomenys, gauti neteisėtu būdu, negali būti laikomi įrodymais. Su tokiu vertinimu Apeliacinis teismas sutiko.
Teismas akcentavo, kad pokalbių įrašai gauti neteisėtu būdu.
Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių kontrolė, vėliau pasiklausymo sankcija pratęsta.
Teisėjas V.Bavėjanas sakė, kad nedažnai mato tokias nutartis, kur nenurodytas joks faktinis pagrindas naudoti operatyvines priemones – pasiremta teiginiu, kad D.Norkus gali būti susijęs su nusikaltimu. Be to, buvo sankcionuotas technikos panaudojimas, bet nesankcionuotas patekimas į patalpą.
Be to, garso įrašų fonoskopinę ekspertizę atlikę ekspertai teigė, kad įrašai nėra ištisiniai, tačiau jie nepadarė kategoriškos išvados, kad jie sumontuoti. Teisėjas atkreipė dėmesį ir į pokalbių foną – keiksmažodžius, provokavimą ir t.t.
Šioje baudžiamojoje byloje išteisinamąjį nuosprendį 2015 metų lapkritį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Prokuratūra siekė, kad kaltinamieji būtų nuteisti, nubausti baudomis ir būtų išieškota daugiau nei 26 tūkst. eurų, kurie galėjo būti sumokėti kaip kyšis.
Be D.Norkaus šioje byloje kaltinimai buvo pateikti buvusiam įmonės pardavimo ir rinkodaros direktoriui Nerijui Laurinaičiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui, tuometiniam „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui, bendrovės „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriui Raimundui Dabravalskiui.
S.Lukošius kaltinamas padėjęs tuometiniam generaliniam direktoriui D.Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš R.Dabravalskio už neteisėtą veikimą bendrovės „Lukoil Baltija“ naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.
Įtarta, kad stengtasi sudaryti įmonei „Lukoil Baltija“ palankias konkurso sąlygas.
Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, veikdamas su buvusiu pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, gamybos padalinio vadovu Vytautu Kisieliumi ir plėtros bei pardavimų direktoriaus pavaduotoju L.Didriku, reikalavo duoti kyšį.
Bylos duomenimis, 2009 metų spalio 16 dieną „Vilniaus vandenų“ būstinėje kabinete vykstant pokalbiui su įmonės „Viltekta“ atstovu dėl projektavimo paslaugų pirkimo, „Vilniaus vandenų“ vadovai pareikalavo nupirkti jiems trijų dienų poilsines keliones į Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus.
Kaip teisme yra sakęs „Viltektos“ vadovas architektas Tomas Segalis, po tokių užuominų apie neteisėtą reikalavimą jam dingo noras pasirašyti sutartį su „Vilniaus vandenimis“ ir jis nesiekė sutarties pasirašymo.
„Nuperki mums visiems kelionę, mes nuvažiuojame, pailsime, mes važiuojame išgerti alaus trims dienoms“, – specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotus „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių įrašus yra skelbęs prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Išteisintieji teisėjams nuosekliai aiškino, kad pokalbis apie keliones buvo išgėrusių žmonių pokalbis, jis nebuvo realus.
„Apeliaciniame teisme T.Segalis sakė, kad nežino, ar rimtas, ar nerimtas pokalbis buvo. Tokiais parodymas grįsti nuosprendžio negalima“, – sakė teisėjas V.Bavėjanas.
Tuo metu prokuratūra yra teigusi, kad visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, jie žinojo, ko reikalauja. Kelionės reikalaujama didesnę dalį pokalbio, grasinant atsisakyti įmonės paslaugų ateityje. Tuo metu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji tiesiogiai reikalavo, kad bendrovės „Viltekta“ direktorius duotų kyšį.
„Pagal šio įstatymo prasmę reikalavimas duoti kyšį turi būti realus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir T.Segalio vyko pokalbis dėl minėtos teritorijos projekto, tačiau nėra surinkta įrodymų, kad šis susitikimas būtų planuotas iš anksto ir žinota, apie ką susitikimo metu bus kalbama. Taip pat nenustatyta, kad susitikime kartu su D.Norkumi ir T.Segaliu turėjo dalyvauti ir kiti kaltinamieji. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad susirinkimas buvo neoficialus, bendravimas neįpareigojantis ir nedalykiškas“, – yra paskelbęs Vilniaus apygardos teismas.
Buvęs bendrovės generalinis direktorius D.Norkus taip pat kaltintas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.
Šioje byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai – R.Čijučinkas yra A.Čijunčiko sūnėnas. R.Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti su dėdės įmonėje už atliktus darbus. R.Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D.Norkumi ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą. A.Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusios įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų kyšių (daugiau nei 26 tūkst. eurų) ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.
Apeliacinio teismo teisėjams nuostabą kelia tai, kad Čijunčikai negalėjo tiksliai įvardyti, kiek pinigų perdavė. Sumos svyravo nuo 20 tūkst., 25 tūkst. litų iki 90 tūkst., 100 tūkst. litų. Teisėjai stebėjosi, kad asmenys negalėjo nurodyti perduotos asmeninių lėšų sumos.
Vilniaus apygardos teismas taip pat akcentavo, kad byloje nebuvo duomenų, jog tokio dydžio kyšis buvo perduotas ir kad A.Čijunčikas galėjo turėti ir perduoti tokio dydžio pinigų sumą. Slapta užfiksuoti pokalbiai nebuvo informatyvūs, prieštaringi.
Ši byla teismui perduota dar 2013 metais. Po Apeliacinio teismo verdikto apeliacinis nuosprendis įsiteisėjo.
Tai jau antra baudžiamoji byla, kurioje korupcija įtartam buvusiam „Vilniaus vandenų“ vadovui D.Norkui pavyko pasiekti išteisinimą.
Balandžio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas D.Norkų išteisino dėl kyšininkavimo.
Teismas paskelbė, kad D.Norkui kaltinimai grindžiami blogos kokybės garso įrašais. Įrašus tyrė ir valstybės skirtas ekspertas, ir D.Norkaus pasikviestas ekspertas, abu jie nurodė, kad priskirti įraše esančio balso konkrečiam asmeniui dėl blogos įrašo kokybės nėra galimybių.
D.Norkų kaltu 2012 metais pripažino Vilniaus apylinkės teismas. Ši byla du kartus buvo nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, Vilniaus apygardos teismas šią bylą nagrinėjo tris kartus.
Kitas asmuo, buvęs rinkodaros ir pardavimų direktorius N.Laurinaitis, šioje byloje liko nuteistas.
Kaltinimai šioje byloje susiję su informacinių technologijų bendrovės „Vilniaus vandenims“, kaip įtariama, mokėtais kyšiais už galimybę pasirašyti 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) vertės sutartį.
