Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Apeliacinis teismas Sausio 13-osios bylos pradžią nukėlė į gegužę

Dėl paskelbto karantino Lietuvos apeliacinis teismas Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo pradžią perkėlė į gegužę.
Toliau nagrinėjama Sausio 13-osios byla
Toliau nagrinėjama Sausio 13-osios byla / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ketvirtadienį turėjęs vykti pirmasis šios rezonansinės bylos posėdis atšauktas dėl koronaviruso grėsmės ir karantino taisyklių.

Teismas pranešė, kad pirmasis teismo posėdis Sausio 13-osios įvykių byloje perkeltas į gegužės 6 dieną.

„Šiuo metu nėra aišku, kaip klostysis įvykiai Lietuvoje ir kiek bus tęsiamas karantinas, todėl gegužės 6-ąją suplanuotas teismo posėdis įvyks, jei padėtis Lietuvoje pasikeis ir teismo posėdyje bus galima dalyvauti dideliam proceso dalyvių skaičiui“, – teigė Apeliacinio teismo teisėjas, šios bylos teisėjų kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis.

Karantino laikotarpiu Lietuvos teismai nagrinėja tik tas bylas, kuriose galimas rašytinis procesas, sprendžiami kardomųjų priemonių, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir kiti neatidėliotini klausimai.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?