Apeliacinio teismo nuomone, priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios kaltės, tačiau paskyrė neteisingą bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, kad I.Jarmolavičienės 2002-2003 m. pasisavinta pinigų suma (34 tūkst. litų) tik nežymiai viršijo didelės vertės turto ribą, o tai mažina jos padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.
Be to, Panevėžio apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad 2003 m., paaiškėjus grynųjų pinigų trūkumui, I.Jarmolavičienė iš karto ne tik pripažino trūkumą, bet ir dvejus metus iš eilės iš jos atlyginimo buvo vykdomi gana dideli atskaitymai trūkumui padengti. Tai, anot teismo, rodė jos siekį atlyginti bendrovei padarytą žalą.
I.Jarmolavičienė buvo nuteista už tai, kad dirbdama UAB „Ragutis“ Panevėžio distribucijos centro kasininke ir būdama materialiai atsakinga, 2002-2003 m. ir 2005 m. bendrovės vairuotojams ir prekybos atstovams perduodavus surinktus iš klientų pinigus, ji jų neįnešdavo į bendrovės sąskaitą, o pasisavindavo. Iš viso ji pasisavino apie 45 tūkst. litų.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
