Š. m. vasario 10 d. apie 13.36 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs asmuo pranešė, jog Marijampolės autobusų stotyje padėtas sprogmuo. Klausantis pranešėjo balso pareigūnams kilo įtarimų, jog pranešėjas gali būti „papokštauti“ sugalvojęs vaikas, tačiau informaciją patikrinti būtina.
Pareigūnai skubiai ėmėsi priemonių – iš stoties buvo evakuoti žmonės, iškviestos specialiosios tarnybos, budėjo ir medikai, ugniagesiai, dujų tarnybos darbuotojai, iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Ir tik apie 16 val., išminuotojams patikrinus patalpas ir sprogmenų stotyje neradus, visi galėjo ramiau atsikvėpti – grėsmės nebuvo – sprogmenų nerasta.
Dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jo metu paaiškėjo, kad Bendrajam pagalbos centrui paskambino ir „pajuokauti“ apie sprogmenį sumanė Marijampolėje gyvenanti ir besimokanti penktokė.
Mergaitė prisipažino, jog norėjo tik pajuokauti ir nesitikėjo, kad policija sureaguos į tokį pranešimą.
Pareigūnai peržiūrėjo vaizdo kameromis užfiksuotą medžiagą ir įtarė, jog netoli stoties besisukiojančių mergaičių būrelis (viena jų kažkam skambino iš šalia stoties pastato esančio taksofono) ir gali būti šio, tiek pareigūnų bei kitų tarnybų pajėgas sukėlusio ant kojų ir nemažai valstybės lėšų kainavusio įvykio kaltininkės.
Pareigūnai neklydo – mergaitė prisipažino, jog norėjo tik pajuokauti ir nesitikėjo, kad policija sureaguos į tokį pranešimą, o juo labiau nustatys skambinusįjį.
Policijos pareigūnai įspėja, kad melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų yra ne pokštas, bet nusikaltimas, kurio atskleidimui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Baudžiamasis kodeksas už tai numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Dėl mažamečių atliktų neteisėtų veiksmų baudžiamoji atsakomybė netaikoma, todėl atsakomybė dėl vaikų nepriežiūros, nuostolių padengimo tenka tėvams (globėjams).
