Šiuo metu nuo pareigų nušalinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Valdymo organizavimo skyriaus viršininkė Renata Skimundrė (gim. 1972 m.) ketvirtadienio popietę stojo prieš Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vladislavas Lenčikas pradeda nagrinėti naują baudžiamąją bylą dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo.
Kartu su aukštas pareigas užėmusia policininke kaltinamųjų suole sėdi Paulius Maciulevičius (gim. 1982 m.). Šis vilnietis vadovauja bendrovei „Alpera“, gaminančiai pareigūnų skiriamuosius ženklus, ordinus, įvairius suvenyrus ir verslo dovanas.
R.Skimundrė kaltinama viešųjų pirkimų konkurso metu per keletą kartų paėmusi iš verslininko iš viso 9 000 litų kyšį, kad būtent jo vadovaujama bendrovė laimėtų užsakymą dėl Vilniaus apskrities VPK suvenyrinio ženklo piniginėje ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo ir dėl laikrodžių, ant kurių išgraviruotas Lietuvos policijos ženklas, įsigijimo.
Bylos duomenimis, pareigūnės ir verslininko susitikimai vyko Vilniaus policijos būstinėje Birželio 23-iosios gatvėje. Pinigai buvo imami čia pat, tarnybiniame kabinete.
Svajonė apie karjeros viršūnę
R.Skimundrė karjerą policijoje pradėjo dar 2000-aisiais, kai jauna moteris sostinės Karoliniškių nuovadoje įsidarbino Nepilnamečių reikalų skyriaus jaunesniąja inspektore.
Nuo tada R.Skimundrės profesinė veikla klostėsi sėkmingai, pareigūnė lėtai, bet užtikrintai kopė karjeros laiptais. Su tarnyba persipina ir šios moters šeiminiai reikalai – ji ištekėjo už policininko.
Beje, viename 2010 m. interviu spaudai buvo rašoma, jog R.Skimundrė mėgsta sakyti, kad ateityje save mato generalinio komisaro vietoje.
Tiesa, tokia vizija buvo vertinama kaip pareigūnės pajuokavimas, mat Lietuvoje vyrauja patriarchatas, jokia moteris policijoje neužima išties aukšto posto.
Nuolatiniai „Alperos“ klientai – aukščiausiosios valstybės institucijos ir įstaigos: Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bankai.
Tame interviu R.Skimundrė svarstė ir apie tai, kad eilinio pareigūno darbo užmokestis gana mažas, o lietuviai ambicingi ir išdidūs, ji esą ne kartą yra girdėjusi vyrus sakant, kad jie geriau visai nedirbs, nei ars už tokį mažą atlyginimą. O moterys, priešingai, kabinasi net ir į menkiau apmokamą darbą.
Ar R.Skimundrė sostinės policijoje plušėdavo tik dėl algos, ar ir dėl galimybės prie jos prisidurti, turėtų išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismas.
Solidūs užsakovai
Šios baudžiamosios bylos taikiklyje atsidūrusi bendrovė „Alpera“ – tai 1997 metais įsikūrusi dailiųjų ir juvelyrinių spalvotųjų metalų dirbinių projektavimo, gamybos ir prekybos įmonė.
Pagrindinė įmonės produkcija – verslo dovanos, ordinai, medaliai, ženkliukai, pareigūnų skiriamieji ženklai, prizai, suvenyrai, papuošalai ir kt.
Įmonės aprašyme svetainėje internete pabrėžiama, kad nuolatiniai „Alperos“ klientai – aukščiausiosios valstybės institucijos ir įstaigos: Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bankai.
Bylos duomenimis, dar 2012 metų gegužę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas planavo įsigyti suvenyrų su policijos simbolika, todėl paskelbė viešąjį pirkimą apklausos būdu.
Sostinės policijos viršininkas R.Skimundrę buvo paskyręs Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja.
Imuniteto valdybos pareigūnai surinko informaciją, kad pareigūnė pasiūlė verslininkui P.Maciulevičiui laimėti suvenyrinio ženklo piniginėje ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo konkursą ir už tai paėmė iš jo 6 000 litų. Tyrimo metu nustatyta, kad ir maždaug prieš dvejus metus (2011 m. rugsėjo arba spalio mėn.) R.Skimundrė iš to paties verslininko galbūt paėmė 3 000 litų už sėkmę policijos laikrodžių konkurse.
Įmantri gynybos taktika
Bylą kuruojantis prokuroras Remigijus Matevičius ketvirtadienį teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. P.Maciulevičius kaltinamas valstybės tarnautojos papirkimu, o R.Skimundrė – kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu. Kaltinamajame akte pabrėžiama, kad Valdymo organizavimo skyriaus viršininkė veikė priešingai tarnybos interesams, diskreditavo pareigūno vardą, sumenkino policijos prestižą.
Teisėjas klausė P.Maciulevičiaus, ar jis suprato pareikštus kaltinimus. Vyras atsakė teigiamai. Tačiau papildomas klausimas – kokia yra jo pozicija dėl jų – kaltinamąjį išmušė iš vėžių.
Susikaupęs jis tarė: „Savo poziciją dėl kaltinimų norėčiau paaiškinti po visų liudytojų apklausų.“
Teisėjas pakartojo, kad paaiškinimų dabar neprašo, tiesiog šioje proceso stadijoje fiksuojama principinė kaltinamojo pozicija: jis neigia, prisipažįsta visiškai ar pripažįsta iš dalies nuskambėjusius kaltinimus.
P.Maciulevičius stovėjo ir tylėjo.
Teisėjas stebėjosi, ar kaltinamasis neaptarė savo pozicijos su advokatu. Atsakęs, kad aptarė, P.Maciulevičius netikėtai pareiškė taip: „Gerbiamas teisėjau, atsisakau atsakyti į šį klausimą.“
Analogiškai buvo teiraujamasi ir R.Skimundrės.
„Aš suprantu, kas ten parašyta, bet kaltinimo teiginiuose nėra loginės sekos!“ – pareiškė kaltinamoji, irgi sutikusi duoti parodymus, tik po visų liudytojų.
Po teismo žada „daug atsakymų“
Teisėjui V.Lenčikui beliko suplanuoti būsimuosius posėdžius, iki metų pabaigos preliminariai suderintos jau keturios datos.
Šiuo metu niekur nedirbanti R.Skimundrė po posėdžio susilaikė ir nuo platesnių komentarų žiniasklaidai.
„Į visus klausimus galėsiu atsakyti po teismo proceso“, – 15min.lt žadėjo kaltinamoji, padėkojusi už susidomėjimą jos bylai.
„Ir atsakymų bus daug!“ – dar pridūrė R.Skimundrė.
