Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2019 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajone automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras buvo apšaudytas iš šaunamojo ginklo su duslintuvu. Nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui pavyko išvengti sužalojimų.
Antrasis pasikėsinimas nužudyti buvo surengtas Kauno mieste, maždaug po 6 savaičių.
Antrasis pasikėsinimas nužudyti buvo surengtas Kauno mieste, maždaug po 6 savaičių, lapkričio 10 d. Kaip įtariama, kaltinamasis D. B. nukentėjusiojo tykojo daugiabučio namo laiptinėje ir šovė į jį iš šaunamojo ginklo su duslintuvu. Šį kartą asmuo buvo sužalotas, bet liko gyvas.
Po itin sudėtingo ir detalaus tyrimo, kuriame buvo taikyti įvairūs kompleksinio tyrimo veiksmai, aktyviai bendradarbiaujama su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis ir keičiamasi kriminalinės žvalgybos informacija, pareigūnai nustatė, kad šių nusikaltimų organizatoriai galimai susiję su tarptautiniu lygmeniu vykdoma nusikalstama veikla, o planuotais, bet nepavykusiais, nužudymais buvo siekta net kelių tikslų:
- pašalinti du konkrečius asmenis, kuriuos nusikaltimų organizatoriai įtarė bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga;
- išvengti baudžiamosios atsakomybės už anksčiau įvykdytus sunkius nusikaltimus bei tokiu būdu įbauginti kitus bendrininkus niekaip nebendradarbiauti su teisėsauga.
Kaltinamieji E. K. ir D. B. buvo nustatyti ikiteisminiame tyrime, kurį sėkmingai atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai vadovaujant Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, kad pasikėsinimų nužudyti organizavimu kaltinamas E. K. siekė įgyti didesnį nusikaltimo organizatorių palankumą, tad ėmėsi tarpininkauti organizuojant dviejų asmenų nužudymus.
Jis taip pat parūpino vykdytojui šaunamąjį ginklą su duslintuvu, šaudmenis, surinko bei perdavė duomenis apie aukas.
Suradęs suplanuotus nusikaltimus įvykdyti sutikusį D. B., jis taip pat parūpino vykdytojui šaunamąjį ginklą su duslintuvu, šaudmenis, surinko bei perdavė duomenis apie aukas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už nužudymą (LR BK 129 str. 2 d.) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taip pat už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais (LR BK 253 str. 1 d.) gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač su pavojingiausiomis jo formomis, sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, keliančiais pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, yra vienas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros veiklos prioritetų.
