Teismas nepaskelbė motyvų, dėl ko atmeta ieškinį, tačiau ieškinio atmetimas reiškia, kad nei Prezidentūra, nei Teisėjų taryba atleisdama A.Lisauską įstatymų nepažeidė, priimti aktai buvo teisėti ir pagrįsti.
Šis teismo sprendimas nėra galutinis – per 30 dienų jis gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą atleistas buvęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A.Lisauskas teisme Vilniuje bandė įrodyti, kad neatliko tokių veiksmų, už kuriuos jį reikėjo atleisti iš darbo.
A.Lisauskas Vilniaus apygardos teismo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentei atleisti jį savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovas taip pat prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pačios prezidentės gegužės 15 dienos dekretą dėl jo atleidimo iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas nepageidavo.
Tuometinis teisėjas A.Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis šia STT medžiaga vėliau priimti sprendimai dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo atleidimo.
A.Lisauskas savo ruožtu teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą žeminantį poelgį – STT medžiagoje minimi jo nutarimai administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir jos skundų nerašė. Jam antrino ir jo advokatė Birutė Rutkauskienė.
A.Lisauskas skundėsi, kad atleidimas jams sukėlė neigiamų pasekmių.
„Netekau darbo, teisės į socialines garantijas, netekau teisės dirbti valstybės tarnyboje, advokatūroje ir tris mėnesius į bedarbio pašalpą“, – skundėsi eksteisėjas.
Jis tvirtino, kad STT medžiagoje yra tik prielaidos, o operatyviniai veiksmai daugiau nei pusę metų galėjo būti atliekami neteisėtai, jų metu gauta informacija, anot buvusio teisėjo, neturi jokios įrodomosios galios. Ieškovas teigė, kad aštuonių STT informacijoje minimų asmenų jis net nepažįsta.
„Nuo 1979 metų dirbau tardytoju ir esu labai gerai susipažinęs su operatyviniu darbu, kurse Volgograde susipažinau su įsakymais, susijusiais su operatyvine medžiaga. Visą operatyvinę medžiagą visada reikia atidžiai ištirti ir patikrinti. Kokiu pagrindu pradėti operatyviniai veiksmai mano atžvilgiu? Ilgiau nei metus sekę, klausę negalėjo prieiti iki ikiteisminio tyrimo pradžios! Septynios Šiaulių apygardos nutartys, kuriomis sankcionuoti veiksmai. Neaiškūs laikotarpiai, kurių pagrindu buvau sekamas, nutartyse nenurodyti operatyvinių veiksmų motyvai. Galimai atgaline data sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas“, – teismui aiškino A.Lisauskas.
Buvęs teisėjas teigė, kad skubotai buvo apkaltintas ir neturėjo galimybės pasiteisinti, buvo pažeistos jo, kaip piliečio konstitucinės teisės.
„Lietuvos žiniasklaida citavo slaptų telefoninių pokalbių turinį – STT galbūt nutekindama slaptą informaciją padedant žiniasklaidai siekė suformuoti visuomenės požiūrį ir darė poveikį“, – skundėsi atleistas teisėjas.
Tuo metu Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės teisme teigė, kad A.Lisausko ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.
„O kokio jūs norėtumėte teisėjo savo byloje?“ – klausė ieškovo prezidentės atstovė Aistė Samuilytė-Mamontovė, priminusi, kad teisėjui keliami nešališkumo, pareigingumo, sąžiningumo ir kiti kriterijai, juos pripažįsta ir užsienio valstybių teisininkai, nes tik per šiuos kriterijus įgijamas pasitikėjimas visuomenėje ir tada teisėjai būna vienodai teisingi spręsdami bylas.
