Ikiteisminis tyrimas pradėtas disponuojant informacija, kad Šiaulių miesto gyventojas bei vienos Panevėžio apskrityje registruotos įmonės, oficialiai prekiaujančios augalų apsaugos priemonėmis, vadovas, galimai vykdo neteisėtų bei suklastotų augalų apsaugos produktų prekybą.
Atlikus ilgą bei sudėtingą tyrimą, šių metų rugsėjį, pasitelkus į pagalbą Kauno, Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Utenos policijos pareigūnus, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos darbuotojus bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnus buvo vykdoma plataus masto operacija, atliekamos kratos bei kiti procesiniai veiksmai.
Iš viso buvo atliktos 48 kratos juridinių ir fizinių asmenų, įtariamų neteisėta prekyba bei šių produktų įsigijimu, automobiliuose, gyvenamosiose ir sandėliavimo patalpose.
Tyrimo duomenimis, pagrindiniai klientai, įsigyjantys nelegalias augalų apsaugos priemones, buvo žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Kratų metu rastas didelis kiekis nelegalių AAP, kurių vertė, preliminariais duomenimis, galimai viršija 250 tūkst. eurų.
Įtariama, kad nelegalūs bei suklastoti AAP buvo pardavinėjami be jokių apskaitos dokumentų ir ženkliai mažesne kaina, nei legali produkcija, parduodama oficialių platintojų. Tokiu būdu į valstybės biudžetą nebuvo mokami jokie mokesčiai.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminiai tyrimai atliekami pagal LR BK 202 str. 1 d. (‘Neteisėtas vertimasis komercine veikla“) ir LR BK 222 str. 1 d. („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“). Šiuo metu įtarimai pareikšti dviem asmenims, bet įtariamųjų skaičius gali didėti.
Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.
Tyrimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovais bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnais.
Pareigūnai pastebi, kad vis labiau skiriant didesnį dėmesį žaliajam kursui žemės ūkyje, taip pat griežtėjant reikalavimams dėl naudojamų augalų apsaugos priemonių bei sparčiai augant tokių priemonių kainoms, šešėlis šiame sektoriuje klesti.
Pastebimos tendencijos, kad pesticidų klastočių gamyba ir pardavimas jau tapo viena pelningiausių ir mažiausiai grėsmių nusikaltėliams keliančių organizuoto nusikalstamumo sričių. Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.
Teisėsaugos institucijos įspėja, kad asmenys, kurie ruošiasi įsigyti ir naudoti nelegalias augalų apsaugos priemones, rizikuoja prarasti Europos Sąjungos finansavimą bei tiesiogines išmokas.
Dauguma nelegalių falsifikatų į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš trečiųjų šalių. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims siekia nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.
