Penktadienį Apeliacinis teismas paskelbė, kad Henrikas Daktaras jokiu būdu negali būti paleistas į laisvę, nes galbūt bėgtų nuo teismo ir darytų naujus nusikaltimus.
Tačiau Henytės kalinimo sąlygos – kita tema.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi įpareigojo Lukiškių kalėjimo administraciją užtikrinti, kad H.Daktaras nelaisvėje nebebūtų kankinamas. Teismas nurodė kalėjimo šeimininkams nedelsiant imtis priemonių, kad H.Daktaro kameroje būtų panaikinti Visuomenės sveikatos centro specialistų nustatyti higienos sąlygų neatitikimai galiojančioms normoms.
Sveikatos specialistų parengtoje pažymoje rašoma, kad Henytės kameroje Lukiškėse užfiksuotas 60,3 proc. santykinis oro drėgnumas bei vos 13,3 laipsnio šiluma, nors pagal galiojančias higienos normas drėgmė negali viršyti 60 proc., o temperatūra turi būti tarp 18 ir 22 laipsnių.
15min.lt primena, kad išvakarėse H.Daktaras asmeniškai dalyvavo šio skundo nagrinėjime, teisme Henytė kalbėjo be užuolankų.
Argumentuodamas savo prašymą iki nuosprendžio paskelbimo paleisti jį į laisvę, 55 metų H.Daktaras pasakojo apie vis blogėjančią sveikatą, vardijo ligas bei atvirai skundėsi net dėl prostatos negalavimo.
„Gerbiamas teisme, esu jau kalėjime beveik ketverius metus. Mane laiko kalėjime, rūsyje. Ten turėtų būti laikomi nuteistieji. O aš, kol dar nenuteistas, turėčiau būti laikomas izoliatoriuje. Norima mane sunaikinti, palaužti, sumenkinti. Čia grynas susidorojimas vyksta“, – į bylą nagrinėjantį teisėją ketvirtadienį kreipėsi H.Daktaras.
Henytė kartojo, kad naujausioje didžiojoje baudžiamojoje byloje jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, nes nusikaltimai padaryti 1993 m., kai jis kalėjo mirtininkų kameroje, todėl esą negalėjo jų nei organizuoti, nei juolab fiziškai vykdyti.
Šiandienė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
