2015-ųjų metų bėgliu tituluojamam Igoriui Molotkovui vasario pradžioje Vilniaus apygardos teismas paskyrė bausmę – 4 metai ir 4 mėnesiai už grotų.
Tuo metu patikrinimas dėl jam pabėgti leidusių pareigūnų dar nebaigtas.
Pareigūnų profesinė sąjunga jau ne sykį prašė griežtai nebausti pareigūnų, iš kurių pernai lapkritį I.Molotkovas buvo atėmęs „Kalašnikov“ automatinį ginklą. Dabar į 15min kreipėsi policininkų kolegos, kurie irgi stoja ginti bausmės už I.Molotkovo sukeltą sumaištį laukiančių pareigūnų.
„Esame Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai. Dirbame policijos sistemoje jau ne vienerius metus. Kasdien gauname didelį pliūpsnį neigiamų emocijų. Kiekviena išgelbėta gyvybė, apsaugota moteris nuo vyro rankos ar tiesiog geras žodis atperka viską.
Mylime savo darbą ir esame įsitikinę, kad mūsų kolegos, prieš kurį laiką papuolę į nemalonią situaciją su „Kalašnikov“ automato pagrobimu, myli jį ne ką mažiau. Dirbame nedideliame miestelyje, kolektyvas negausus, todėl visi vieni kitus gerai pažįstame.
Geriau nei bet kas pažįstame ir per neatsargumą į „Kalašnikov“ skandalą įsivėlusius policijos patrulius. Edita pas mus dirba vos 11 mėnesių, mokosi ir įgauna patirties. Ji – jauna, imli, gabi ir tikrai verta pagyrų.
Su Gintaru dirbome daugelį metų. Kone kiekvienas jį pažįstantis vienareikšmiškai pasakytų, kad jis – savo srities profesionalas. Gintaras labai gerai išmano policijos veiklą ir yra pavyzdys visiems mums. Būtent jam buvo patikimos sudėtingiausios užduotys, o kolegos dažnai prašydavo patarimo, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą darbą, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Gintaras kartu su kolega ne tik ištraukė moterį iš kilpos, bet ir gaivino, kol atvyks medikai. Ačiū Dievui ir šalia buvusiems pareigūnams, kad moteris liko gyva.
Vien per 2015-uosius jis pagal savo darbo rezultatus tapo geriausiu visų darbuotojų tarpe. Prieš metus Gintaras rado pasiklydusį miške žmogų, sulaikė asmenį, gabenusį kontrabandines cigaretes. Vos prieš mėnesį jo budrumo ir operatyvumo dėka buvo išgelbėta moteris, kuri norėjo nutraukti savo gyvybę. Gintaras kartu su kolega ne tik ištraukė ją iš kilpos, bet ir gaivino, kol atvyks medikai. Ačiū Dievui ir šalia buvusiems pareigūnams, kad moteris liko gyva.
Per 19 tarnybos metų Gintaras išgelbėjo ne vieną gyvybę, surado pasiklydusius žmones, nepabūgo prieš medikę pakelto peilio, prieš artimą nukreipto kirvio atimti. Pareigūnas buvo apdovanotas net 13 kartų, neturėjo nuobaudų, išgelbėjo ne vieną gyvybę, išaiškino dešimtis nusikaltimų ir nepriekaištingai vykdė savo tarnybą.
Tad ar galime nuteisti, pasmerkti ir vienu mostu, pamiršę žmogiškumą, nubraukti du žmogaus dešimtmečius? Dirbdamas policijoje aukoji viską, palaipsniui „suaugi“ su savo profesija, bet metai, patirtis įskiepija ir atsargumą, gilesnį rizikos suvokimą.
Nestandartinė situacija su „Kalašnikov“ buvo įspėjimas visai policijos bendruomenei – skirkime daugiau dėmesio kasmetiniams mokymams, pareigūnų fiziniam ir psichologiniam paruošimui.
Iki šiol nebuvo tekę girdėti nė vieno atvejo Lietuvoje, kai į pareigūnus su tiesioginiais grasinimais būtų nukreiptas automatas su pilna dėtuve šovinių. Kiekvienas policininkas žino, kad automatas nėra pistoletas, o jo šovimo galia 500 metrų, todėl bet koks susišaudymas galėjo nusinešti begales gyvybių.
Abu tame įvykyje dalyvavę mūsų kolegos nesikrato asmeninės atsakomybės ir supranta padarytas klaidas. Mes juos suprantame ne ką mažiau ir žinome, kad tai lėmė visa įvykių eiga ir netinkamas darbo organizavimas (tinkamos transporto priemonės gabenant nusikaltusiems žmonėms nebuvimas, apmokymai ir pan.).
Iki šiol nebuvo tekę girdėti nė vieno atvejo Lietuvoje, kai į pareigūnus su tiesioginiais grasinimais būtų nukreiptas automatas su pilna dėtuve šovinių.
Dabar galime tik modeliuoti situacijas, kas būtų jeigu būtų. Tačiau turime pripažinti, kad tai buvo gera pamoka ne tik mums, pareigūnams, bet ir vadovams. Dabar belieka išmokti šią pamoką ir išvengti klaidų ateityje.
Reiškiame visapusišką palaikymą savo kolegoms ir raginame visuomenę neskubėti teisti, stengtis suprasti, o policijos vadovus – analizuoti situacijas, užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje ir nepamiršti žmogiškumo. Visi esame kolegos, tie patys pareigūnai, todėl negalime ilgametės tarnybos darbų nubraukti vienu rankos mostu.
Privalome profesionaliam pareigūnui suteikti galimybę ir toliau dirbti mylimą darbą, mokyti kolegas, gyventi su savo šeima ramų gyvenimą“, – rašoma laiške, kurį pasirašo Ginto ir Editos bendradarbiai iš Švenčionių policijos komisariato.