Vairuotojas, neblaivus sukėlęs eismo įvykį, kuriame žuvo žmogus, išgirdo griežtą teismą nuosprendį. Savo draugą avarijoje pražudęs vyras turės atlyginti ir neturtinę žalą žuvusiojo artimiesiems, antradienį praneša Generalinė prokuratūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sostinės gyventojui R.Čerkesui skyrė 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, trejus metus uždraudė vairuoti transporto priemones, iš jo bus konfiskuota vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Toks griežtas teismo nuosprendis atitiko ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusios Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės poziciją. „Šis asmuo už įvairaus pobūdžio nusikaltimus teisiamas jau dvyliktą kartą. Tą lemtingą vakarą, vairuodamas be teisių ir neblaivus, jis viršijo leistiną greitį, sukėlė avariją, kurioje žuvo žmogus. Savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio teisiamasis nepripažino,“ – pranešime cituojama prokurorė.
Keleivio mirtimi pasibaigusi avarija įvyko 2017 metų balandžio 5-osios vėlų vakarą. R.Čerkesas, automobilį „Audi 80“ vairuodamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,5 promilės, ir viršydamas leistiną greitį, Vilniaus Antakalnio gatvėje atsitrenkė į miesto keleivinio autobuso galinę dalį. Eismo įvykio metu žuvo R.Čerkeso vežtas keleivis S.K., buvo apgadintos abi transporto priemonės. R.Čerkesas vairavo žuvusiajam priklausiusį automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, buvo nustatyta, kad R. Č. automobiliu „Audi 80“ Antakalnio gatve važiavo 30 km/val. viršydamas leistiną greitį. Jis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio ir sankryžoje į kairę pusę sukusio autobuso galinę dalį. Ekspertai nustatė, kad, jeigu nuteistojo vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu, eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs.
R.Čerkesas kaltę pripažino iš dalies ir gailėjosi, kad sėdo prie vairo be teisių ir išgėręs, tačiau teigė, kad vairuodamas greičio neviršijo ir eismo įvykis kilo ne dėl jo padarytų pažeidimų.
Bylos nagrinėjimo metu teisiamasis dėl avarijos apkaltino žuvusį keleivį, tačiau versiją apie keleivio esą sugriebtą vairą teismą įvertino kritiškai.
R.Čerkeso teigimu, važiuojant pirma eismo juosta, keleivio vietoje sėdėjęs S.K. staiga, likus apie 7 metrams iki autobuso, griebė už jo vairuojamo automobilio vairo ir pasuko jį taip, kad automobilis atsidūrė antroje eismo juostoje ir trenkėsi į autobusą. Tokius jo parodymus teismas įvertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Siekiant nustatyti, ar avarijos metu priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs S.K. galėjo sutrukdyti R.Čerkesas. vairuoti automobilį, buvo atliktas eksperimentas, taip pat gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Nustatyta, kad vairuotojui, pirma eismo juosta važiuojant 50km/val. greičiu, net keleiviui sugriebus vairą, lėtinant greitį, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Teismas konstatavo, jog ši avarija įvyko dėl R. Č. kaltės. Nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neįgijęs teisės vairuoti, viršydamas greitį, šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Prokurorės nuomone, griežta R.Čerkesui teismo skirta bausmė atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.
