Kaip rašoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešime, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas paskelbė nuosprendį papirkimu kaltintiems buvusiems Vilniaus tarybos nariams Gintarui Kazakui ir Audriui Butkevičiui.
G.Kazakui teismas skyrė 200 MGL dydžio baudą (26 tūkst. litų). Į paskirtą bausmę įskaitytos 28 dienos, praleistos laikinajame sulaikyme ir suėmime, ir paskirta galutinė bausmė – 22 tūkst. 100 litų.
A.Butkevičius išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių.
G.Kazakas nuteistas dėl dviejų papirkimo epizodų. Jis pripažintas kaltu, kad 2007 metų rugsėjo 28 dieną pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V.Urbonavičiui 10 tūkst. litų kyšį už tai, kad pastarasis paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę, Tėvynės sąjungos frakcijos narę Birutę Galinienę.
Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2008 metų sausio 15 dieną Vilniaus m. savivaldybės patalpose pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui V.Urbonavičiui 10 tūkst. litų kyšį už tai, kad V.Urbonavičius paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę B.Galinienę.
Dėl likusių trijų kaltinimo epizodų dėl papirkimo G.Kazakas buvo išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami informacijos apie du G.Kazako jau padarytus nusikaltimus, jam įtarimų nepareiškė, nusikalstamos veikos imitavimo modelio G.Kazako atžvilgiu nenutraukė ir paskatino G.Kazaką padaryti sunkesnius nusikaltimus.
Tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teismas vertina kaip provokaciją prieš G.Kazaką.
Teismas, skelbdamas nuosprendį, pažymėjo kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metų vasario 5 d. sprendime „K.Ramanauskas prieš Lietuvą“ atkreipia dėmesį, kad nacionaliniams teismams tenka prievolė vertinti pateiktų įrodymų gavimo, taikant modelį, teisėtumą viso proceso metu ir pažymi, kad esminis klausimas yra modelio dalyvio pasyvus elgesys, o nustačius aktyvumą ar suinteresuotumą, modelio pagalba gauti įrodymai negali būti pripažinti kaip gauti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Nacionaliniai teismai privalo tirti paties modelio taikymo pagrįstumą. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar be modelio dalyvio įsikišimo, asmuo, prieš kurį taikomas modelis, būtų padaręs nusikalstamą veiką. Šiai Europos žmogaus teisių teismo praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausias Teismas.
Teismas taip pat valstybės naudai konfiskavo 15 tūkst. litų ir 14 tūkst. 500 eurų, kurie baudžiamojoje byloje buvo saugomi kaip įrodymai.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
