Žemesnių instancijų teismai S.Drėlingo veiksmus yra įvertinę kaip genocidą, buvusiam sovietų saugumo darbuotojui yra paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
LAT plenarinė sesija savo verdiktą skelbs maždaug po pusantro mėnesio – balandžio 5 dieną.
84 metų nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, jam atstovavo advokatas. LAT sulaukė dviejų kasacinių skundų – nuteistojo ir jo gynėjo.
S.Drėlingo advokatas Kęstutis Rakauskas prašo panaikinti nuosprendį ir bylą nutraukti. Jis teigė, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisė nenustatę visų būtinų genocidui objektyvių ir subjektyvių požymių.
„S.Drėlingas pripažintas vykdęs genocidą, bet objektyvių požymių nenustatyta“, – mano gynėjas.
Tuo metu nukentėjusioji partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė sakė, kad S.Drėlingas sąmoningai atliko nusikalstamus veiksmus, užkirto kelią saugiai pasišalinti jos tėvams. Nuteistasis žinojo, kad bus sulaikomas partizanų vadas, planas buvo sudarytas, kaip paimti jį į nelaisvę, nuteistasis yra pripažinęs kad išklausė ir instruktažą.
„Mano tėvas buvo tos lietuvių dalies, pasipriešinusios okupacijai, vadas. Mano tėvų ir žmonių, kurie kovojo su okupacija, svajonės išsipildė, nepriklausoma Lietuva įvertino nuopelnus, mano tėvai turi aukščiausius valstybės apdovanojimus, tėvelio vardu pavadintos gatvės, švietimo įstaigos, nes ji buvo mokytojas. Pastatyti paminklai. Liko neįvertini tik nusikaltėlių darbai, tų kurie dirbo KGB struktūroje. Tikiuosi, kad tai pagaliau įvyks, noriu tikėti teisingumu. Netekiau civilinio ieškinio, netrokštu keršto noriu teisingumo“, – posėdyje kalbėjo suimto ir vėliau nužudyto partizanų vado dukra. Ji LAT prašė atmesti abu skundus ir palikti S.Drėlingui paskelbtą teismo nuosprendį.
Nukentėjusios advokatas Vytautas Zabiela sakė, kad ši byla reikšminga teismų praktikai, nes dabar ji nėra nuosekli ir prieštaringa. Todėl LAT plenarinė sesijos sprendimas bus reikšmingas partizaninio judėjimo vertinimui.
Atmesti nuteistojo ir jo gynėjo skundus prašo ir Generalinė prokuratūra.
Pernai liepą Apeliacinis teismas paskelbė, kad S.Drėlingui skirta bausmė yra minimali, taikyti švelnesnę nėra pagrindo.
Teismas tada taip pat konstatavo, kad, nors tuo metu pagal istorikų vertinimus rezistencija ir buvo pasibaigusi, žvelgiant į A.Ramanausko veiklą, jis buvo aktyvus rezistencijos dalyvis, galima sakyti buvo jos vadovas, dėl to jis ir jo žmona buvo persekiojami ir suimti. Į juos nukreiptus veiksmus galima vertinti kaip nukreiptus į reikšmingą tautos dalį.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį. Tuo metu Strasbūro teismo Didžioji kolegija pernai spalį paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją. Strasbūro teismas pasigedo pagrindimo, kaip partizanai atstovavo lietuvių tautai.
Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.
Pernai kovo 12 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad nors S. Drėlingas ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, tai yra apskritai neigė dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams.
Po 1956 metais įvykdytos operacijos, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.
Prokuroras siūlė S.Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo.
Skirdamas švelnesnę bausmę, Kauno teismas atsižvelgė į tai, kad byla truko ilgai, o S. Drėlingas yra silpnos sveikatos, o jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
