LAT teigimu, Teisėjų garbės teismo sprendimas buvo motyvuotas, priešingai nei nurodoma teisėjos N.Venckienės skunde, Teisėjų garbės teismo sprendime išdėstyti aiškūs ir nekeliantys jokių abejonių motyvai.
Be to, įvertintas teisėjos viešų pasisakymų ir turinys, ir forma, ir aplinkybės, kuriomis jie buvo išsakyti, atsižvelgiant į padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principus. Šių principų teisėjas privalo laikytis savo darbinėje ir nedarbinėje veikloje, teigia LAT.
Atmesta ir N.Venckienės skunde pabrėžta aplinkybė, kad ji nebuvusi teisėja su jos dukterėčios interesais susijusioje byloje, todėl jai esą negalėjo būti keliama drausmės byla kaip teisėjai.
„Pažymėtina, kad Teisėjų etikos kodeksas reglamentuoja teisėjų elgesį ne tik tiesioginių pareigų atlikimo metu, bet ir elgesį, nesusijusį su tiesioginių pareigų atlikimu“, – teigiama LAT nutartyje.
Teisėjų garbės teismo 2011 metų balandžio 18 dieną konstatavo, kad teisėja N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui. Jos vieši pasisakymai pripažinti nekorektiškais, neatitinkančiais santūrumo ir mandagumo reikalavimų. Iš pradžių siūlyta prezidentei atleisti N.Veckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų. Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė tai padaryti, gruodį teisėjai pareikštas griežtas papeikimas.
N.Venckienė LAT prašė skunde prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo 2011 metų gruodžio 23 dienos sprendimą, nes jis esą buvęs neteisėtas ir nepagrįstas.
N.Venckienei drausmės byla buvo iškelta po to, kai Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą ji žurnalistams teigė, kad tai padarę teisėjai yra „korumpuoti kyšininkai“, kurie neva dengia „iškrypėlių klaną“. Kitame interviu „Kauno dienai“ N.Venckienė sakė: „Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį, tačiau aš tikiu likimu ir tikiu, kad viskas sugrįš gyvenime“.
