Bylą nagrinėjusi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad V.Lietuvininkaitei ir V.Vaitiekaitytei pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei nuteistųjų asmenybėms.
Nužudymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą, o nuteistąsias apibūdina kaip itin ciniškas, itin žiaurias ir visiškai abejingas kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei, todėl jos užsitarnauja itin griežtos bausmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su nukentėjusių argumentais, kad šio nužudymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą, o nuteistąsias apibūdina kaip itin ciniškas, itin žiaurias ir visiškai abejingas kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei, todėl jos, anot LAT, užsitarnauja itin griežtos bausmės.
Teismas nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pačios brutaliausios nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nukentėjusiosios kūno supjaustymas dalimis ir kūno dalių slėpimas, yra sietinos ne su nužudymo nusikaltimu, o mirusiojo palaikų išniekinimu.
„Už jį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki dvejų metų, o paskirtų bausmių bendrinimas dėl padarytų nusikaltimų priskyrimo labai skirtingoms nusikaltimų kategorijoms galimas tik bausmių apėmimo būdu“, – vasario 17 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo Teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad nusikaltimas padarytas ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų.
„Atsižvelgus į tai, kad padaryti nusikaltimą buvo rengtasi iš anksto ir nuteistosios turėjo savo motyvus nužudyti bendramokslę, kuriuos laikė pakankamai rimtais, laikytina, kad chuliganiškų paskatų inkriminavimas šiuo atveju nebūtų teisingas“, – pabrėžė LAT.
