Byloje nuteisti ir piniginėmis baudomis nubausti 28 buvę Medininkų kelio poste dirbę muitinės pareigūnai. Byloje nustatyta, kad jie, dirbdami atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d., vykdydami savo tarnybines pareigas (įformindami muitinės deklaracijas, tikrindami transporto priemones), iš valstybės sieną kertančių asmenų be išankstinio susitarimo neteisėtai ėmė įvairias nedideles pinigų sumas (litais, doleriais, eurais ir rubliais), kurios buvo pateikiamos kartu su dokumentais.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visų kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo į kyšininkavimą (iš BK 228 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 4 dalį).
-
29 teisiami muitininkai mėgins įtikinti, kad nė vienas jų neimdavo kyšių
-
Medininkų poste „rinkliavas“ ėmę pareigūnai valstybei turės atseikėti beveik pusę milijono eurų
-
Kyšininkavusiems Medininkų muitininkams – dešimt kartų mažesnės baudos
-
Teismas: 29 muitininkai ne tarnyba piktnaudžiavo, o priėmė kyšius
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus, kuriuose buvo ginčijamas surinktų įrodymų teisėtumas ir jų vertinimo pagrįstumas. Konstatuota, kad visos bylos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, išsamiai išnagrinėtos, teismų išvados pagrįstos leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.
Slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu gauti pareigūnų dalyvavimo neteisėtose rinkliavose įrodymai, buvo sankcionuoti ir proporcingi. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad kuris nors vienas nuteistiesiems inkriminuotas kyšininkavimo epizodas gali būti laikomas neįrodytu.
Teisėjų kolegija taip pat nesutiko ir su prokuroro skundu, kuriame buvo argumentuojama, kad užfiksuoti pinigų paėmimo iš valstybės sieną kertančių vairuotojų atvejai kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, bet ne kaip kyšininkavimas.
Atmesdama prokuroro skundą, teisėjų kolegija pabrėžė, kad, pagal BK 225 straipsnio 5 dalį (2017 m. birželio 1 d. redakcija), valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Įstatymu praplėsta kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtis nuo šiol apima ir tokius veiksmus, kurie inkriminuoti šioje byloje nuteistiems asmenims. Įtvirtintas kyšininkavimo normos papildymas šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes lemia vertinamų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal lengvesnį BK straipsnį.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį, palankumą.
Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad pagal bylos nustatytus faktus nuteistųjų nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, antradienį praneša LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
