Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką Pranciškaus Jurgučio byloje dėl siūlyto 200 000 litų kyšio Eugenijui Gentvilui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė Pranciškaus Jurgučio kasacinį skundą rezonansinėje baudžiamojoje byloje.
Eugenijus Gentvilas.
Eugenijus Gentvilas / J.Andriejauskaitės nuotr.

LAT teisėjų kolegija, kurią sudaro Vytautas Greičius  (pirmininkas), Armanas Abramavičius (pranešėjas) ir Antanas Klimavičius, antradienį paskelbė, kad be išlygų atmeta Pranciškaus Jurgučio skundą byloje dėl siūlyto 200 000 litų kyšio Eugenijui Gentvilui.

Šiandienė Aukščiausiojo Teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama.

Nuteistasis P.Jurgutis kasaciniu skundu prašė ankstesnius jam nepalankius teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir bylą jam apskritai nutraukti.

Kaip skelbta anksčiau, 2010 metų pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismas „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinį direktorių P.Jurgutį dvejiems nelaisvės metams nuteisė už tai, kad šis, siekdamas neteisėtos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus E.Gentvilo veikos, tiesiogiai pasiūlė jam 200 000 litų kyšį, kad jis neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus P.Jurgučio vadovaujamos įmonės naudai. P.Jurgučiui paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metais. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pirmosios instancijos teismo verdiktą abi bylos šalys apskundė.

P.Jurgutis aiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis bei vien tik liudytojų prieštaringais parodymais, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau Aukščiausiojo Teismo teisėjų jis neįtikino.

2011 metų pavasarį aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus bei baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistojo kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė pagrįstai, bausmės vykdymo atidėjimo taisykles taikė tinkamai.

Apygardos teismas buvo patenkinęs prokuroro apeliacinio skundo dalį ir nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinęs. Teismas pažymėjo nuosprendyje, kad tokia priemonė galėjo būti paskirta tik atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiam asmeniui Baudžiamajame  kodekse nurodytais pagrindais, o šios bylos atveju šių sąlygų taikyti pagrindų nebuvo. Pastarasis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, įsiteisėjęs iškart nuo paskelbimo, dar galėjo būti skundžiamas kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui. Tačiau šia teise pasinaudojęs nuteistasis, kaip minėta, nieko nepešė.

Kasatorius P.Jurgutis nesėkmingai bandė įrodinėti, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstam veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir priėmė prieštaringą nuosprendį.

Alvydo Opulskio/15min.lt nuotr./Pranciškus Jurgutis
Pranciškus Jurgutis

Priėjęs išvados, kad, ketindamas papirkti E.Gentvilą, P.Jurgutis siekė konkrečių tikslų, jog papirktasis neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų dėl papildomų statybos darbų atlikimo rezultatus, bet kartu pripažindamas, kad P.Jurgutis galimai E.Gentvilui siūlė ne kyšį, o paramą jo partijai, teismas turėjo P.Jurgučio veiką kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (nesant neabejotinai nustatytiems kyšio davimo konkretiems tikslams, t.y. kai kyšis duodamas iš esmės siekiant apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje).

Be to P.Jurgutis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tikino, kad byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatyt BK 227 straipsnio 2 dalyje, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis bei vien tik liudytojų valstybės tarnautojų prieštaringais parodymais, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Kasatorius taip pat nurodė, kad priimdamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas, nes neteisingai įvertino byloje esančius duomenis.

LAT teisėjų kolegija visus P.Jurgučio argumentus motyvuotai atmetė kaip nepagrįstus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis