Byloje nustatyta, kad G. Radavičius, būdamas viešosios įstaigos vadovu ir valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: tyčia pažeisdamas Koncesijos sutarties nuostatas, neinformuodamas savivaldybės, negaudamas jos pritarimo, iš ūkinės komercinės veiklos gautas pajamas (įskaitant Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį) panaudojo ne visuomenės poreikiams tenkinti, o investavo į AB banko „Snoras“ vertybinius popierius.
Gintaras Radavičius sąmoningai skaidė pajamas į mažesnes nei 50 tūkstančių eurų sumas tam, kad nereiktų gauti savivaldybės sutikimo. Taip tyčia netinkamai vykdant Koncesijos sutartį, G. Radavičiaus atstovaujama VšĮ „Pramogų sala“, nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką, neteisėtai įsigijo finansinio turto už 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur) ir jį prarado.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi šioje byloje priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas G. Radavičių pripažino kaltu, o apeliacinės instancijos teismas jį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byla išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atkreipė dėmesį tai, kad dėl aplaidžios ir netinkamos Koncesijos sutarties vykdymo priežiūros, buvo sudarytos sąlygos įstaigos vadovui atlikti neteisėtus veiksmus – piktnaudžiaujant tarybine padėtimi, investuoti į banko „Snoras“ vertybinius popierius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pabrėžė, kad Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus. „Tai reiškia, jog pagal Koncesijos sutartį G. Radavičius, atstovaudamas sutarties šalį, prisiėmė pareigas naudoti iš savivaldybės gaunamas lėšas tikslingai viešojo intereso tenkinimui“, – teigiama antradienį paskelbtame Teismo sprendime.
Kasacinis teismas, priimdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį, panaikino nuosprendžio dalį dėl Gintaro Radavičiaus išteisinimo ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį su pakeitimais: Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį dėl 63 703,70 Eur Šiaulių miesto savivaldybei priteisimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu.
