2023 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje dvidešimtmetis D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl mažamečio išžaginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalis), vaiko nugirdymo (BK 161 straipsnio 2 dalis) ir lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151(1) straipsnio 1 dalis), nes jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Kaltininkui nuoširdžiai nesuvokiant, kad nukentėjusysis jaunesnis nei 16 metų, ir abipusiu sutarimu lytiškai santykiaujant, kaltė nėra konstatuojama ir baudžiamoji atsakomybė aptariamos normos prasme nekyla.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir nuteisė D. L. už dviejų iš minėtų veikų padarymą: mažamečio išžaginimą (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151(1) straipsnio 1 dalis). Nurodytos nusikalstamos veikos padarytos prieš skirtingus nukentėjusiuosius.
Sprendimai keitėsi du kartus
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – panaikino nuosprendžio dalį, kuria D. L. nuteistas pagal BK 151(1) straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies paliko galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dėl kitos dalies, kuria D. L. nuteistas dėl mažamečio išžaginimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Klausimai dėl BK 150 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo nagrinėti, kadangi nesudarė kasacijos dalyko.
LAT teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal BK 151(1) straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad BK 151(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltininkui nuoširdžiai ir objektyviai nesuvokiant, kad nukentėjusysis yra jaunesnis nei 16 metų, ir abipusiu sutarimu lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant lytinę aistrą, kaltės požymis nėra konstatuojamas ir baudžiamoji atsakomybė aptariamos normos prasme nekyla.
Kada veiksmai nelaikomi nusikalstamais?
Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad BK 151(1) straipsnio 1 dalies normos tinkamam aiškinimui yra svarbi BK 151(1) straipsnio 6 dalis, kuria įstatymo leidėjas iškelia papildomą sąlygą BK 151 (1) straipsnio 1 dalies normai taikyti. Pagal minėtą normą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.
Ar kaltininkas ir nukentėjusysis, žvelgiant iš šono, gali būti priskiriami panašaus amžiaus žmonių kategorijai?
Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje pažymėta, kad teismų praktikoje nėra suformuota taisyklių, kada tarp asmenų esantis amžiaus skirtumas gali būti laikomas dideliu.
Todėl teismai, spręsdami apie amžiaus skirtumo esmingumą, privalo įvertinti tiek formalius ir neginčijamus kriterijus (matematinį amžiaus skirtumą), tiek kitas tiesiogiai susijusias aplinkybes – fizinės brandos požymius, lytinio elgesio pobūdį, ankstesnę patirtį, vizualinį asmenų atitikimą (ar kaltininkas ir nukentėjusysis, žvelgiant iš šono, gali būti priskiriami panašaus amžiaus žmonių kategorijai) ir kt.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ir įstatymų leidėjas amžiaus ir fizinės brandos kriterijus išskyrė į atskirus dėmenis, kas taip pat patvirtina, kad fizinė branda nėra besąlygiškai kildinama iš asmens amžiaus. Tai reiškia, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo pagal fizinę brandą gali būti prilyginamas sulaukusiam 16 metų, ir priešingai – pilnametis asmuo pagal fizinės brandos požymius gali prilygti jaunesniam.
Aiškindamas dvasinės brandos skirtumo kriterijų teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl dvasinės brandos skirtumo tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, turi būti vertinami ne tik nukentėjusįjį apibūdinantys duomenys (specialisto išvados, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo elgesys ir kt.), tačiau ir kaltininką apibūdinantys duomenys. Pats aptariamos nusikalstamos veikos pobūdis – lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių – suponuoja, kad abiejų asmenų valia yra tapati, todėl vien tik nukentėjusiojo dvasinės brandos vertinimas, ignoruojant kaltininko asmenybę, yra klaidingas.
Iškalbingas jaunuolių susirašinėjimas
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neaptarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų ir byloje esančių susirašinėjimų tarp D. L. ir nukentėjusiosios turinio. O iš susirašinėjimų matyti, kad nukentėjusiosios bendravimo maniera, pozicija ir pobūdis patvirtina, jog nukentėjusioji laisvai ir pakankamai aktyviai bendravo seksualinėmis temomis.
Iš susirašinėjimų matyti, kad pati nukentėjusioji laisvai ir pakankamai aktyviai bendravo seksualinėmis temomis.
Jos žinios ir lytinių santykių suvokimas buvo adekvatūs.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų ir neištyręs D. L. asmenybę apibūdinančių duomenų, nusprendė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
