Baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad vairavo automobilį apsvaigęs, jo kraujyje rasta 1,75 promilės alkoholio, jam skirta 40 parų arešto ir bauda. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.
Administracinio nusižengimo byloje tas pats asmuo buvo nubaustas už tai, kad iš esmės tuo pačiu metu, vairuodamas automobilį atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET).
Nuteistasis stengėsi įrodyti, kad byloje buvo pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principas,
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad byloje buvo pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principas, nes dėl to paties įvykio buvo pradėtos baudžiamoji ir administracinė bylos.
Kaip tvirtino nuteistasis, jis yra du kartus nubaustas už tą pačią veiką. Kasatorius taip pat pažymėjo, kad administracinė byla dėl to paties įvykio nėra pasibaigusi, ji šiuo metu atnaujinta ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Institucija atnaujintoje byloje siekia, kad jis būtų nubaustas administracine tvarka ir už tai, kad atsisakė tikrintis blaivumą.
Kasacinis teismas, atmesdamas kasacinį skundą, nurodė, jog principas, draudžiantis antrą kartą bausti už tą pačią veiką, aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.
Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę.
Kasacinis teismas pripažino, kad byloje nepažeistas dvigubo baudimo draudimas. Asmuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį yra nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio.
Ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, todėl baudžiamojoje byloje nėra inkriminuoti kiti kasatoriaus neteisėti veiksmai ir jų padariniai. Asmuo už tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK).
Teisėjų kolegija pritarė kasatoriui, kad nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, ir veika, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra susijusios. Tačiau jo veiksmai, už kuriuos jis yra nubaustas pagal BK ir ANK, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika; taip pat veikos nėra tapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
„Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio“ ir „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET“ – nesutampa.
Teismas pažymėjo, kad vertinant veikų, už kurias jis nubaustas atskirose bylose, tapatumą – „vairavimas apsvaigus nuo alkoholio“ ir „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET“ – nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
