Civilinę bylą pagal Neringos Venckienės skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienio pavakarę paskelbė, kad buvusios Kauno teisėjos, būsimosios Seimo narės priekaištai antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl mergaitės paėmimo Garliavoje – nepagrįsti.
N.Venckienė teismams skundė antstolės 2012 metų kovo 23 d. veiksmus, kai vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 d. sprendimą ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 metų kovo 22 d. nutartį Garliavoje buvo paimta mergaitė.
Nors teismas buvo leidęs paimti mergaitę iš Venckų namų ir atiduoti ją motinai Laimutei Stankūnaitei naudojant prievartą, N.Venckienės požiūriu, pareigūnai, bandydami paimti mergaitę, naudojo prievartą ne kliūčių šalinimui, o prieš pačią mažametę, tuo tarpu antstolė šių veiksmų nenutraukė.
N.Venckienės skundą dėl šių aplinkybių 2012 m. birželio 29 d. išnagrinėjo Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas. Teisėjas skundą atmetė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Neringa Venckienė |
Tačiau N.Venckienė nenuleido rankų ir pasinaudojo savo teise dėl jai nepalankios nutarties pateikti skundą aukštesnės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartį N.Venckienė prašė panaikinti, pripažįstant ją nepagrįsta ir neteisėta.
Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teisme ši civilinė byla pateko į teisėjų kolegijos, kurią sudaro Natalija Cikoto (pranešėja), Vidas Stankevičius ir Ona Gasiulytė, rankas. Teisėjų trijulė skundą nagrinėjo rašytinio proceso būdu – posėdžio nerengė, bylos šalių į teismą nekvietė.
Visi N.Venckienės apeliaciniai argumentai atmesti be išlygų.
Kilus grėsmei saugomiems asmenims (mažametei ir jos motinai L.Stankūnaitei), antstolė neturėjo pagrindo duoti nurodymus pareigūnams, veikiantiems pagal įstatymą.
Kolegija konstatavo, kad ankstesnis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas vasarą buvo atmetęs mažametės buvusios globėjo skundą motyvuodamas, jog savanoriškas teismo sprendimo, ypač kai tai susiję su vaiko perdavimu, įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, jis vykdomas priverstinai.
Teismas buvo išanalizavęs pareiškėjos N.Venckienės pateiktą vaizdo medžiagą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog teismui pateikta filmuota medžiaga yra nepilnas. Teismui detaliai išanalizavus pateiktą (nepilną) vaizdo įrašą matyti, jog antstolės nurodymu joks smurtas mažametės mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai, dalyvavę priverstiniame teismo sprendimo vykdyme, privalėjo pašalinti kliūtis sprendimui įvykdyti ir nutraukti veiksmus, kuriais priešinamasi teismo sprendimo vykdymui.
N.Venckienė skunde buvo nurodžiusi, jog 2012 m. kovo 23 d. antstolė organizavo priverstinį mažametės perdavimą jos motinai pasitelkdama kaukėtus liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos pareigūnus, nors teismo sprendimo vykdymas neįeina į jų funkcines pareigybes. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos pareigūnai vykdė jiems įstatymų nustatytas funkcijas saugoti valstybės saugomus asmenis (mažametę mergaitę ir L.Stankūnaitę). Įstatymas apibrėžia pareigūnų, vykdančių asmens fizinę apsaugą, įgaliojimus, todėl, kilus grėsmei saugomiems asmenims, antstolė neturėjo pagrindo duoti nurodymus pareigūnams, veikiantiems pagal įstatymą.
Šiandienis Vilniaus apygardos teismo verdiktas įsigaliojo nuo jo paskelbimo. Tačiau N.Venckienė dar gali pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
