Kelmės policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas teigia, kad kelio Kelmė-Užventis 10-ame kilometre susidūrė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vyresniojo patrulio V.V. ir Kelmės rajono komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio postinio R.L. vairuojami automobiliai.
Abu pareigūnai buvo ne tarnybos metu ir vairavo nuosavus automobilius.
Eismo įvykio metu sužaloti automobilio kelmiškio vaikai: 4-erių metų mergaitei sukrėstos smegenys, o penkerių jos seseriai lūžo blauzdikaulis. Abi mergaitės paguldytos į Šiaulių ligoninę.
Pirminiais duomenimis, slysti pradėjo klaipėdiečio vairuojamas „VW Passat“ ir trenkėsi į priešais atvažiuojantį kelmiškio „Volvo S80“.
„Yra nukentėjusiųjų, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškinamės situaciją net su kelininkais. Ar keliai iš tiesų buvo slidūs, ar juos jau reikėjo barstyti, koks kelių barstymo grafikas, prioritetiniai keliai?Taip pat patikrintas vairuotojų girtumas. Abu buvo blaivūs“, – kalbėjo viršininkas.
Jo žiniomis, avarija įvyko dėl slidaus kelio. Greitis negalėjo būti labai didelis. Kitaip būtų nukentėję ir vairuotojai. Viršininkas informavo, kad sužalotoms mergaitėms didesnis pavojus sveikatai negresia.
Keliai darosi nenuspėjami
Raimondas Stupuras, Šiaulių regiono Kelmės kelių tarnybos viršininkas, 15min.lt informavo, kad kelias į Užventį laikomas krašto keliu. Tokios kategorijos keliai prižiūrimi nuo 6 iki 18 valandos.
R.Stupuras tikino, kad kelias į Užventį šešis kilometrus nebuvo slidus. Slidumas prasidėjo tik ties tuo posūkių, kur nutiko eismo įvykis.
Apie 4 valandą pradedamas valyti kelias Ryga-Kaliningradas, kuris eina ir per Kelmę. Baigiamas valyti – 22 valandą. Žinoma, veiksmai atliekami pagal situaciją.
Viršininkas paaiškino, kad budintys ekipažai važinėja magistraliniais ir krašto keliais, fiziškai tikrina jų būklę.
Taip pat naudojamasi specialių stotelių duomenimis. Jei slidu – duoda komandą barstyti. Jei prisninga – valyti.
R.Stupuras tikino, kad budintis ekipažas dar prieš avariją buvo važiavęs į Tytuvėnų pusę. Ten kelias nebuvo slidus. Tuomet pasuko į Užventį. Šešis kilometrus kelias nebuvo slidus.
„Tuomet radome tą posūkį, kuris iš tiesų buvo slidus, o jame ką tik buvo įvykusi minėta avarija. Duota komanda barstyti kelią“, – teigė viršininkas.
Jis pabrėžė, kad vairuotojai turėtų būti labai dėmesingi. Jei viena kelio atkarpa šlapia, dar nereiškia, kad kita lygiai tokia pati. Kelio apledėjimui gali turėti įtakos daugybė sąlygų.
Pavyzdžiui, krūmai ir miškeliai pakelėje gali ilgiau išlaikyti ledą ant kelio. Taip pat greičiau apledėja žemesnės vietos.
Nenuspėjamai gali judėti ir šalto oro srovės. Paprastai greičiau užšąla įvairios konstrukcijos, kurios nesiliečia su žeme: tiltai, viadukai. Kuo didesnis eismas, tuo didesnė tikimybė, kad slidu nebus, tačiau – jokių garantijų.