Teismas baigė nagrinėti apeliacinę bylą, kurioje nuteistasis Igoris Cvetkovas, prieš trejus metus rudenį sukėlęs tragišką avariją ir nuteistas dešimčiai metų kalėjimo atviroje kolonijoje, bandė įrodyti, jog yra nepajėgus atlikti bausmės, nes pats liko suluošintas. Teismas galutinį nuosprendį skelbs spalį.
Šiurpi nelaimė įvyko prieš trejus metus, 2015-ųjų spalį, kelyje Šiauliai–Palanga, Plungės rajone. Ekspertai nustatė, jog lemtingą vakarą I.Cvetkovas, vairavęs „Hyundai Galloper“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam BMW automobiliui, kurį vairavo ugniagesys Ramūnas Dargužas. Siekdamas išvengti susidūrimo šis metėsi į atsilaisvinusią juostą, tačiau į ją sugrįžo ir I.Cvetkovas. Kaktomuša susidūrus automobiliams žuvo trys žmonės, gyva liko tik dabar jau 14 metų mergaitė, likusi našlaite ji gyvena su močiute.
Nustatyta, jog avarijos metu I.Cvetkovas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Avarijos metu sužalotas ir jis pats bei kartu važiavę keleiviai. I.Cvetkovui buvo amputuota kairė ranka, dešinioji kelis kartus operuota. Teismo sprendimu nepatenkintas I.Cvetkovas bando įrodyti, jog yra nepajėgus atlikti dešimties metų įkalinimo bausmę, kurią Plungės teismas jam skyrė 2017-ųjų gruodį.
„Kas jam įpils sriubos įkalinimo įstaigoje? Kas pamaitins? Kas nuves nusiprausti ir į tualetą?“ – antradienį sakydamas baigiamąją kalbą dėstė I.Cvetkovo advokatas Vidmantas Martyšius, motyvuodamas, jog jo ginamasis yra be rankos, o antroji yra praradusį dalį funkcijų. Be to, jam nustatyta sunki depresijos forma, jis geria antidepresantus.
„Kas jam įpils sriubos įkalinimo įstaigoje? Kas pamaitins? Kas nuves nusiprausti ir į tualetą?“, – sakydamas baigiamąją kalbą dėstė I.Cvetkovo advokatas V.Martyšius, motyvuodamas, jog jo ginamasis yra be rankos, o antroji iš dalies neveikia.
Antradienį teisme lankėsi teismo psichiatras ekspertas Darius Tamošauskas. Jis paliudijo pats skiriantis vaistus I.Cvetkovui, tačiau patikino, jog vyras neturi mąstymo sutrikimų ir šiuo atveju nėra tikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę, kurios siekė I.Cvetkovo advokatas, bandydamas įrodyti, jog šis nepajėgus atlikti bausmės.
V.Martyšius bylos nagrinėjimo metu teikė daugybę prašymų ir žėrė aibę priekaištų, jog byla išnagrinėta netinkamai. Esą, po avarijos kelias netrukus buvo nuplautas kartu su visais įrodymais, be to, įtarimų jam sukėlė morfinas žuvusiojo R.Dargužo kraujyje, esą šis galėjęs būti apsvaigęs, nors ekspertai nustatė, jog morfinas tragišką avariją patyrusio ugniagesio kūne atsirado medikams nelaimės vietoje suleidus nuskausminamuosius.
Sakydamas baigiamąją kalbą V.Maršysius teigė netikėjęs, jog patyrusi Klaipėdos aygardos teismo kolegiją „buldozerio principu nurašys žmogų, sergantį žmogų tiesiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.“
Pats I.Cvetkovas teigė nežinantis, ką pasakyti ir tardamas paskutinį žodį tarė: „Ką aš galiu pasakyti... Kas atsitiko, tas atsitiko.“
Pretenzijos nepagrįstos
Prokuroras Juozas Sykas teisėjų kolegijai teigė, jog visos I.Cvetkovo advokato pretenzijos yra nepagrįstos. Tyrimas buvo atliktas visapusiškai, kompetentingai. Be to, svarbi aplinkybė, jog I.Cvetkovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ne 0,4 ar 0,6, o 1,68 promilės.
Prokuroro teigimu, advokato tikinimai, jog ugniagesys R.Dargužas avarijos galėjo išvengti pasitraukdamas į žvyruotą kelkraštį, neturi jokio pagrindo, nes apsisprendimui žuvęs vairuotojas teturėjo sekundės dalį.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir žuvusios šeimos artimiesiems atstovaujantis advokatas Vincas Pacevičius.
„I.Cvetkovas išprovokavo patį eismo įvykį. Šiandien kalbėti apie tai, kad lygiavertis šioje situacijoje žuvusysis R.Dargužas... Tai tiesiog visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Kalbėti apie bausmės švelninimą nėra prasmės, – sakė advokatas. – Mergaitė neteko abiejų tėvų, sesutės. Tai buvo dora šeima, išskirtinė šeima, kuri laikėsi visų tradicijų, vieni su kitais artimai bendravo. Ši netektis negali būt pamatuota pinigais. Nuosprendis yra teisėtas. Bausmė net neadekvati padarytai veikai, žmogus nepripažino savo kaltės, neatlygino žalos, nepadarė to, kas leistų keisti bausmės dydį“.
Bausmė net neadekvati padarytai veikai, žmogus nepripažino savo kaltės, neatlygino žalos, nepadarė to, kas leistų keisti bausmės dydį.
Našlaite likusią anūkę auginanti Nijolė Navickienė retoriškai klausė, ar advokatas, žerdamas motyvus, jog I.Cvetkovas serga depresija ir geria vaistus, pagalvoja, kaip jaučiasi mergaitė, visa šeima.
„Kiekvieną dieną apie tai galvojame, nėra dienos, kad ašarų nebūtų. Mergaitė liko viena, per sekundę.
Sakot, didelė bausmė? Neišgirdau iš jo atsiprašymo. Vieną kartą pasakė: „Atsiprašau, bet aš nekaltas.“ Nemanau, kad tokį atsiprašymą galėjome priimti.
Prašau atmesti skundus. Jei bent būtų atsiprašęs, būtų buvusi kita kalba“, – teisme su jauduliu kalbėjo N.Navickienė.
