„Tikrai nepulsime tai daryti nepasirengę, svarstysime, kiek esame tam technologiškai pasirengę, kad teisėjo darbas nebūtų apsunkintas, kad tai taptų jam pagalba“, – kalbėdamas apie elektronines baudžiamąsias bylas sakė R.Norkus.
Anot jo, dėl šių naujovių vyksta dialogas su policija, prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija.
Pernai trys iš keturių civilinių bylų jau buvo elektroninės, iš šešių administracinių bylų viena taip pat buvo elektroninė, apie 800 nuotolinių posėdžių leidžia taupyti paštui skirtas išlaidas.
Pirmas mobilus teismas Elektrėnuose
Jau balandžio mėnesį Vilniaus regiono teisėjai vyks į Elektrėnų policijos komisariato patalpas, kur nagrinės įvairias bylas. Tai pirmas tokio pobūdžio teisėjų darbo vietos mobilumo projektas. Jeigu jis pasiteisins, bus svarstoma apie jo platesnį įgyvendinimą.
Pasak R.Nokaus su policija bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
„Mes norime išbandyti tokią darbo formą. Išvažiuojamieji teismo posėdžiai yra taikomi. Mūsų teisėjai su komanda buvo į Salantus nuvykę, kur nagrinėta kredito unijos byla. Ten buvo daug garbaus amžiaus žmonių“, – BNS sakė R.Norkus.
Elektrėnuose ketinta steigti teismo rūmus, tačiau šis projektas atidėtas. Teisingumo ministerija teigia, kad tokių rūmų veiklai nuo 2018 metų kasmet reikėtų daugiau nei 300 tūkst. eurų, skirti tokių lėšų nėra finansinių galimybių.
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis žiniasklaidai yra sakęs, kad elektrėniškiams nepatogu, kai savivaldybės gyventojus ir visas įstaigas aptarnauja Trakų rajono apylinkės teismas, esantis už beveik 30 kilometrų.
„Tikimės, kad Elektrėnų pilotinis projektas taps nepilotinis. Policija turi dabar net per daug pastatų, kam reikia bet kuriam rajone, pastatas yra su interneto ryšiu ir šiuolaikinėmis technologijomis, kreipkitės, tikrai padėsime“, - sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Naujoji mediacija taupys lėšas, padės visuomenei ginčus spręsti pačiai
„Lietuvos visuomenė praranda bylininkų tautos mentalitetą, tai rodo ne tik šiek tiek mažėjantis civilinių bylų skaičius, bet ir populiarėjanti mediacija“, - sako R. Norkus, jis yra ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pernai su mediacija išspręstų ginčų padaugėjo daugiau kaip 70 proc. 2013–2014 metais mediatoriai padėdavo išspręsti iki 100 bylų, dabar – beveik 600.
2020 metais įsigalios Mediacijos įstatymo nauja redakcija, joje pirmą kartą Lietuvos teisinėje sistemoje bus nustatyta privaloma mediacija (nemokamas taikus ginčo išsprendimas) šeimos ginčuose.
„Labai tikiuosi, kad tai pats realiu instrumentu, kuris padės mūsų visuomenei tapti mažiau konfliktiška, o ne tik biurokratine priemone, apsunkinančia teisės į teismą įgyvendinimą ir sudarančią kokioms nors pseudo mediacinėms kontoroms už keletą eurų išrašinėti pažymas apie nepavykusį ginčo sprendimą“, – tvirtino R. Norkus.
Mažėja norinčiųjų tapti teisėjais, silpnėja padėjėjų korpusas
Nepaisant spartaus informacinių technologijų taikymo teismuose, mažėja norinčiųjų tapti teisėjais, mažėja teisėjo profesijos patrauklumas.
Anksčiau apie 80 teisininkų per metus siekdavo tapti teisėjais, pernai 74 teisininkai laikė teisėjo egzaminą.
„Mažėja norinčiųjų tapti teisėjais. Klausimas – kodėl? Kas laiko egzaminus, kokie egzaminai, kaip vyksta atranka, apie tuos dalykus reikia kalbėti. Turime problemą, kada žmonės nenori važiuoti į regionus. Atrankos vyksta, bet kai žmogus nelabai tinka šiam be galo atsakingam darbui ar nenusiunčiam mes bet ko? Nepaskutinėje vietoje atlyginimo klausimas. Mes esame nekonkurencingi“, – teigė Apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas.
Teismų vadovus jis ragino pripažinti aplinkybę, kad teisėjų padėjėjų korpusas silpnėja.
Teisėjų padėjėjų vidutinis atlyginimas yra 600 eurų.
„Apeliaciniame teisme sėdi po 3–4 viename kabinete, pabandykite pabūti taip visą dieną. O gal leidžiame žmonėms namuose padirbti? Reikėtų ieškoti būdų ir formų, kaip motyvuoti žmones dirbti geriau“, – mano Apeliacinio teismo vadovas.
Anot R.Norkaus, teismų personalo iššūkius teks spręsti teismų vadovybei.
„Dirbti į teismus ateina vadinamoji tūkstantmečio karta, ji aiškiai deklaruoja, kad ateina dirbti mėgstamo darbo, svarbus profesijos prestižas, jie džiaugiasi ir deklaruoja profesines ambicijas, jie reikalauja patrauklios, technologiškai progresyvios darbo vietos ir akivaizdu, kad mums, teismų savivalda grindžiamai sistemai, yra didelis iššūkis, kaip tokius žmones pritraukti ir kaip juos išlaikyti“, – sakė R. Norkus.
Lietuvoje dirba 767 teisėjai, jų amžiaus vidurkis – 49 metai. 61 proc. teisėjų yra moterys.
