Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pabrėžia, kad baudos už korupcinius nusikaltimus per mažos. Teigiamų žingsnių yra, bet jie neduoda tokių rezultatų, kokių tikimasi. Ši situacija pasikeistų, jei Seimas pritars prezidentės pateiktoms Baudžiamojo Kodekso pataisoms, kuriomis ne tik planuojama didinti baudas, bet ir griežtinti atsakomybę.
Siūloma baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda arba kyšio suma, taip pat netaikyti lubų baudoms, jų nebendrinti. Tuomet, jei žala siekia keletą milijonų eurų, teismai galėtų skirti didesnes baudas. Šiuo metu lubos yra 57 tūkst. Svarbiausia – norima naikinti 2015 metais įtvirtintą nuostatą – laisvės atėmimo bausmės atidėjimo galimybę už sunkius nusikaltimus.
2015-ieji. Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, Vilniaus apygardos teismo paskelbtas kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, laukia Apeliacinio teismo sprendimo. Politikas teismo prašo jį išteisinti, prokurorai – bausmę didinti iki šešerių metų. O kol laukiama prasidėsiančios bylos nagrinėjimo, Teisingumo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Juozo Bernatonio, Seimui teikia Baudžiamojo Kodekso pataisas, kuriose įtraukta ir nuostata, leidžianti bausmės vykdymą atidėti nuo vienų iki trejų metų, jeigu asmuo buvo nubaustas ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme už sunkų nusikaltimą.
Tuomet „Savaitei“ teisininkas prognozavo, kad V. Uspaskicho advokatai tuo pasinaudos.
„Vertinant visas bylos faktines aplinkybes, tai yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad per tą laikotarpį nebuvo padaryta naujų nusikalstamų veikų, nusikaltimo pobūdisyra turtinis, o ne smurtinis, tai aš, manau, kad Apeliacinis teismas tikrai privalės svarstyti tokią galimybę“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Merkevičius.
2016-ųjų pradžioje Apeliacinis teismas skelbia nuosprendį, kuris palankus V. Uspakichui – jis lieka laisvėje, skiriama tik kelių tūkstančių eurų bauda, nors konstatuota, kad dviguba buhalterija Darbo partijoje vesta, nuslėpta milijonai eurų partijos pajamų ir išlaidų.
Tuomet Teisingumo ministerija teigė, kad pataisos registruotos siekiant sumažinti kalinių skaičių, o teiginius, kad jos buvo naudingos V. Uspaskichui atmetė kaip nepagrįstas spekuliacijas. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas šią savaitę savo patarėjų paprašė išnagrinėti teisės aktą ir išsiaiškinti, kas jį ruošė.
„Ten vyko keli lygiagretūs procesai. Teismai netgi buvo nuteisę, kai kuriose mums skambiose bylose realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, o atsiranda šita norma, ir visi išeina iš teismo salių pakelta galva, nors prieš tai pridirbę šaliai daug bėdų. Tikrai keista, labai keista situacija“, – svarsto Vytautas Bakas.
Tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad pataisas rengė geriausi baudžiamosios teisės specialistai iš dviejų universitetų, o štai koalicijos kolegos V. Bako kompetencija jis abejoja.
„Manau, kad tai pono Bako neadekvati reakciją į dabartinę situaciją. Aš nemanau, kad ponas Bakas yra pats geriausias baudžiamosios teisės specialistas Lietuvoje“, – teigia J. Bernatonis.
Tačiau kad ir kaip bebūtų, korupcinius nuskaltimus šiuo metu daryti apsimoka. Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, dabartinės piniginės baudos ar bausmės atidėjimas negąsdina ir neatgraso žmonių nuo tokių nusikaltimų. O ekspertai pabrėžia, kad ši pataisa nubraukė kelių metų Lietuvos pastangas, įdėtas kovoje su korupcija.
Pavyzdžiui, duodant ar imant kyšį gali būti nubaustas vos 38 eurų bauda. Teigiama, kad per 2016 metus nė vienam žmogui nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. O vidutiniškai skirtos piniginės baudos suma už sunkius korupcinius nusikaltimus, kai padaryta žala siekia dešimt ir daugiau tūkstančių, nesiekia nė penkių tūkstančių eurų.
„Žmonės, kurie vertėsi naudodami savo postą, užuot tarnavę valstybei, realiai rinko duokles postuose, išeina su švelniausiomis bausmėmis, jų nėra net laisvė apribojama. Šitokia situacija neatgraso daryti nusikaltimų, tiesiog ji yra labai saugi, patogi daryti tokius nusikaltimus“, – įsitikinęs V. Bakas.
Kita vertus, ne mažiau svarbu ir pareigūnų, atskleidusių korupcinius nusikaltimus, bei žmonių, apie juos pranešusius, apsauga. Ir nors visuomenėje po truputį mažėja tolerancija korupcijai, tačiau vis dar nepakankamai.
„Tarp politikų, buvusių ministrų skambėjo toks pasakymas, kad turime priimti skundikų įstatymą. Tai jeigu tokio lygio politikai supranta pranešimus apie korupciją, kaip skundikų įstatymą, tai trūksta žodžių, ką pasakyti apie tai. Kiekvienoje normalioje demokratinėje valstybėje, tai yra šventa pareiga, jeigu yra matomas vienas ar kitas nusižengimo atvejis“, – aiškina Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas Kęstutis Zaborskas.
Jau keturiolika metų niekaip nesugebama priimti ir tarnautojų elgesio kodekso.
„Ten yra numatyti 26 standartai ir už kiekvieno to standarto pažeidimą – sankcijos. Sankcijos – pažeminimas pareigose, atlyginimo sumažinimas, atleidimas iš darbo, atėmimas socialinių garantijų ir t.t. Masė tų priemonių, kurios žymiai lengviau galėtų būti taikomos. Trūksta politinės valios, kažkam labai jo nereikia“, – priduria K. Zaborskas.
Pasak eksperto, kai kurie įstatymai neveikia, pavyzdžiui, Išplėstinis turto konfiskavimo įstatymas. Bylos pradedamos, bet baigiasi niekuo, nes dažniausiai turtas priklauso ne įtariamajam. Jei prezidentės pataisoms bus pritarta, jos atgaline tvarka negalios. Tai reiškia, kad korupcinėmis veikomis įtariami buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, „MG Baltic“ viceprezidentas, buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, vienas didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių grupės savininkas ir dar per aštuonios dešimtys asmenų ėję vadovaujančias pareigas, dėl kurių veiklos pernai pradėti ikiteisminiai tyrimai, greičiausiai išvengs realių laisvės atėmimo bausmių.
Teisininkas sako, kad dėmesys galbūt turėtų būti orientuotas ne vien į bausmę, bet ir į prevenciją, tyrimo kokybę, kad bylose būtų pateikti aiškūs įrodymai, faktai. Nes dabar, pasak teisininko, pažvelgus į teismų sprendimų tendencijas, akivaizdu, kad jie nėra linkę taikyti laisvės atėmimo bausmių už korupcinius nusikaltimus.
„Ištyrimo kokybė iš tikro yra per menka. Žinoma, surasim bylų, kurios yra kokybiškos, kuriose viskas aišku, logiška, nuoseklu, bet didelė dalis tokių bylų yra paremta tiesiog prielaidomis, išgirstomis telefoninio pokalbio metu, ir žmonės tokiam ištyrimui didelio dėmesio neskiria. Tai dar vienas aspektas, kur teismas pamatęs, sakykim, tokią „baltais siūlais“ susiūtą bylą, linkęs paskirti geriau švelnesnę bausmę, o ne aiškintis, kapstytis giliai“, – teigia R. Merkevičius.
