Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė atlikinėjo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.
Patikrinę studiją pareigūnai išsiaiškino, kad direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikiamų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, taip pat neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla.
Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario mėnesio gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, moteris atlikinėjo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už kurių atlikimą gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bei apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba.
Estetikos studijos direktorei pateikti kaltinimai dėl vertimosi neteisėta ūkine komercine veikla bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, taip pat galimas už intervencines procedūras gautų pajamų ir priemonių konfiskavimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pranešimą apie įvykį penktadienį skelbia ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas(VPK): „Suabejojus teikiamų grožio paslaugų teisėtumu – tyrimas, patvirtinęs nelegalią veiklą“.
Kauno apskrities VPK kriminalistai, tiriantys ekonominius nusikaltimus, dar šių metų pirmąjį pusmetį, sulaukę pranešimo apie galimai neteisėtai atliekamas grožio injekcijas į lūpas, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Ikiteisminio tyrimo metu iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad injekcijų atlikimas į paodį yra priskiriamas bendrosios praktikos slaugos paslaugai ir gydytojų teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tai yra licencijuojamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Įstaigos, kurios teikia tokias sveikatos priežiūros paslaugas, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, o joje dirbantys slaugytojai ir gydytojai – atitinkamas praktikos licencijas.
Vykdant intensyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad galimai nelegaliai (neregistruotos kaip sveikatos priežiūros specialistės, neturint licencijos) grožio paslaugas Kauno centrinėje dalyje teikė dvi jaunos moterys. Viena iš jų tokias paslaugas teikė ir Klaipėdoje.
Spalio 5 d. tiek moterų darbo vietose, tiek ir gyvenamosiose vietose, atliktos kratos, kuriose dalyvavo ir Kauno apskrities policijos, ir Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai, tiriantys ekonominius nusikaltimus. 9 kratų metu rasta ir paimta įvairiausių medikamentų, švirkštų, mezoterapinių adatų, radijo dažnio aparatas, ultragarsinė veido mentelė, įvairūs dokumentai.
Abiem moterims pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Joms gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
