Konferencija antradienį priešpiet surengta išskirtinėje vietoje – Vilniuje, Šiltnamių g. 38.
Netoli Lazdynų ligoninės esantis, su vilniečiams puikiai žinomos kavinės „Žibutė“ pastatu sublokuotas bendrabutis yra tapęs vienu dažniausiai girdimu adresu Vilniaus ugniagesiams gelbėtojams. Iškvietimai čia, galima sakyti, gaunami reguliariai, o neseniai gaisro nusiaubto vestibiulio vaizdas yra akivaizdžiausias šios tendencijos įrodymas.
Į šį bendrabutį ugniagesiams gelbėtojams per kelerius metus teko vykti net 6 kartus, iš jų 5 kartus – į tą patį butą, kuriame 4 kartus degė lova arba antklodė.
Tiesa, „karštojo“ būsto šeimininkas neseniai mirė, tad pastaruoju metu konkrečiai šiame jau legendomis apipintame kambaryje niekas negyvena.
Velionio kaimynai minėjo, kad ne sykį mėginta su vyriškiu kalbėtis, tačiau jo įpročiai buvo įsišakniję, nesikeitė. Tą patį renginio metu Šiltnamių gatvėje patvirtino ir ilgametę patirtį sukaupę priešgaisrinės saugos specialistai: tam tikrą asocialų, socialiai neatsakingą gyvenimo būdą pasirinkę asmenys paprastai nelinkę keistis nei dėl savęs, nei juolab dėl aplinkinių. Pavojus kaimynų sveikatai ar net gyvybei jiems – ne argumentas.
Apie pagrindines žūčių gaisruose priežastis Lietuvoje ir kaip tokių skaudžių nelaimių būtų galima išvengti, PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos specialistai įvairiomis formomis ir progomis visuomenę informavo jau ne kartą (žr. susijusius straipsnius).
Šįkart patirtimi ir gyvybiškai svarbiais patarimais su šio bendrabučio ir visos Lietuvos gyventojais dalijosi Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas ir Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.
Viena gyventoja pareiškė tiesiog nerandanti vyriškio, gebančio pagal instrukcijas pritvirtinti dūmų detektorių jos būste. Ugniagesiai tai padarė per kelias sekundes.
Antradienį, šios specialios akcijos metu, keliems gyventojams sutikus, jų būstuose buvo įrengti dūmų detektoriai. Vilniečiai lyg susitarę tvirtino, kad apie detektorių naudą žino, ja neabejoja, tačiau esą vis atsiranda priežasčių, kodėl jie neįrengiami. Vienas vyras žadėjo pagaliau imtis šios misijos rytoj, jo kaimynė irgi teisinosi tiesiog neprisiruošusi tuo pasirūpinti, o kita gyventoja pareiškė nerandanti vyriškio, gebančio ne atbulomis rankomis pritvirtinti prietaisą ten ir taip, kaip tai privalo būti padaryta pagal instrukcijas.
Tiesa, pastarasis pasiteisinimas šiek tiek prasilenkia su misijos sudėtingumu – šį antradienį moterį aplankę priešgaisrinės saugos specialistai detektorių įrengė per keletą sekundžių.
Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai ragina gyventojus pasitikrinti krosnis, taip pat išsivalyti dūmtraukius, kad būtų sumažinta gaisro rizika.
Ugniagesiai šiemet gaisruose jau išgelbėjo beveik 90 gyvybių.
„Ateina šildymo sezonas – labai svarbu jam pasiruošti. Dabar pats metas žmonėms apie tai rimtai pagalvoti – dar yra laiko žmonėms susitvarkyti krosnis, išsivalyti dūmtraukius“, – antradienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas A.Gudžiauskas.
„Jeigu kas 20-ta krosnis ir liks netvarkinga šį šildymo sezoną, tai neišvengiamai turėsime skaudžių pasekmių“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, dalies žūčių gaisruose būtų galima išvengti.
„Šių žūčių galima išvengti, bent jau dalies žūčių galima išvengti. Analizuodami statistiką mes pastebime, kad svarbiausi yra du dalykai – saugi aplinka, kad nebūtų žmonės gaisre, ir antras svarbiausias dalykas – žmonių sąmoningumas ir atsakingumas“, – kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.
PAGD duomenimis, vis dar nemaža dalis gyventojų neturi įsirengę dūmų detektoriaus, taip pat nerimą kelia ir kita statistika.
„Kiek daugiau nei 40 proc. šalies būstų neturi įsirengę paprasto prietaiso – autonominio dūmų detektoriaus, kuris gelbsti gyvybes gaisruose, yra nebrangus, jį paprasta sumontuoti. Kas 20-ta krosnis šalyje yra netvarkinga, kas 20-tas būstas turi netvarkingą elektros instaliaciją. Jeigu procentais, tai nėra dideli procentai. Tačiau šalies mastu tie skaičiai yra milžiniški“, – teigė A.Gudžiauskas.
Jis pabrėžė, kad įprastai gaisruose žūsta „tam tikro asocialaus elgesio bruožų turintys asmenys“, o jų neatsakingas elgesys užtraukia pavojų aplinkiniams.
PAGD duomenimis, kasmet šalyje kyla vidutiniškai 10 tūkst. gaisrų, žūsta apie 100 gyventojų. Šiemet gaisruose jau žuvo 62 žmonės, kilo per 6,5 tūkst. gaisrų.
Pagrindinė žūčių priežastis gaisruose – neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai bei elektros instaliacija.
Ugniagesiai šiemet gaisruose jau išgelbėjo beveik 90 gyvybių.