Pernai rugsėjį Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas gavus informacijos, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugos pareigūnams buvo gerai žinomas.
Tyrimo metu nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio - mamos, kurios vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.
Ieškinys teismą pasiekė pernai metų liepą. Vasario 8 dieną buvo skelbiamas sprendimas šioje beprecedentėje byloje.
Tokio sprendimo dar nebuvo
Kauno apygardos prokuratūra, prieš teismui paskelbiant verdiktą, 15min pabrėžė šios bylos išskirtinumą ir svarbumą. Tai pirmasis toks ieškinys Lietuvoje, kuris parengtas nuo 2022 metų liepos 1 dienos įsigaliojusio Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis įstatymas numato, kad gali būti konfiskuotas turtas, kai yra pagrindo manyti, jog jis nėra gautas teisėtu būdu ir šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 2 tūkst. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (šiuo metu tai yra 100 tūkst. Eur) sumą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybai atlikus turto tyrimą, jam vadovavę Kauno apygardos Viešojo intereso skyriaus prokurorai ieškiniu siekė konfiskuoti valstybės naudai 550 tūkst. Eur vertės Kauno rajono gyventojos Laimutės Andriuškevičienės turtą. Ji ir buvo atsakovė šioje išskirtinėje byloje.
Tiesa, visa istorija prasidėjo nuo atsakovės sūnaus, kuris pirmasis įkliuvo teisėsaugai ir kuris jai jau buvo žinomas anksčiau.
Atsakovės sūnus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur) pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra, vertėsi kontrabanda.
Galima teigti, kad faktiškai visos neteisėtai įgytos lėšos priklausė sūnui, tačiau jis, bandydamas mėtyti pėdas, jį perleido savo mamai, su kuria kartu gyveno.
Mama įformino savo vardu
Ieškinys turto konfiskavimo byloje buvo grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas sūnus galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido savo mamai – nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama ir pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaruodama 52 proc. pastato-gyvenamojo namo baigtumą bei sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, šį nekilnojamąjį turtą, bendros 466 611 Eur vertės, įformino savo vardu, taip pat įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas bendrai 84 174 Eur sumai, kuri nėra įtraukta į bendrą gyvenamojo namo vertę.
Atsakovė įrodinėjo, kad turtą įgijo savo ir dalinai skolintomis lėšomis, laikydamasi ir nepažeisdama teisės aktų, o jos sūnus ir jo sutuoktinė, priešingai nei teigiama ieškinyje, su atsakovės turtu nieko bendro neturi.
Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir jos sūnus su šeima gyvena prašomame konfiskuoti name.
Atsakovės sūnus teigė, kad pinigų pragyvenimui ir kelionėms jam duodavo mama, automobilį taip pat davė mama, jis ir jo šeima maitinasi kartu su tėvais ir broliu, jis rūpinosi mamos namo statyba, ieškojo meistrų, derino darbus ir pan.
Todėl teismas vertino, kad atsakovė yra asmuo, kurio atžvilgiu gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas, jeigu turimo turto bendra vertė neatitinka atsakovės gautų pajamų, ir skirtumas tarp pajamų ir turto vertės yra didesnis negu 100 000 Eur.
Ieškinį tenkino iš dalies
Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje paskelbtas vasario 8 dieną. Kauno prokurorai tikėjosi, kad jis bus reikšmingas tolesnės minėto įstatymo taikymo praktikos formavimui.
Kauno apygardos teismas nutarė patenkinti Kauno apygardos prokuratūros ieškinį iš dalies. Priteista kiek mažesnė turto konfiskacija.
"Iš atsakovės nuspręsta konfiskuoti: gyvenamąjį namą (442 500 Eur vertės), du žemės sklypus (iš viso 24 111 Eur vertės), jūrinį akvariumą (jo nesant name, priteisti 14 473,50 Eur), kiemo trinkelių dangą (jos nesant, priteisti 12 000 Eur), saulės elektrines (jų nesant, priteisti 11 132 Eur), 39 851 Eur piniginių lėšų, nes atsakovė negalėjo pagrįsti minėto turto įsigijimo teisėtomis pajamomis", - pranešė teismas.
Taigi, teismas iš viso konfiskavo turto už 544 067,50 Eur. Prokuratūros ieškinio patenkinimo dalis – 98,78 proc.
Priimdamas sprendimą, teismas išanalizavo atsakovės turtą, pajamas, turėtas 2010 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, įvertino įrodymus, kuriuos atsakovė pateikė.
Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčo turtui įgyti pagrindė pagrįstai panaudojusi 104 553,03 Eur, tačiau neįrodė skolinimosi faktų, taip pat nepateikė duomenų, iš kokio šaltinio buvo gautos tam tikros pajamos.
Kadangi nustatyta turto vertė sudaro 544 067,50 Eur, skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur. Skirtumui esant didesniam negu 100 000 Eur, turtas konfiskuojamas, o turtui esant paslėptam, suvartotam, perleistam, priteisiama turto vertė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
Naujas būdas kovoti prieš nusikaltimus
Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Seimas priėmė 2020 metais.
Jame įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.
Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
