Posėdžio pradžioje L.Kedienė pateikė teismui Drąsiaus Kedžio kūno nuotraukas, taip ji siekė įrodyti, kad jos sūnus nemirė sava mirtimi, kaip kad nustatė ekspertai, o buvo nužudytas.
„Kai darė mano sūnaus ekspertizę, buvome susitarę su sąžiningu ekspertu, tačiau jo neįsileido, davė du naujus, tiks baigusius institutą, ir Paliulį, kuris gyvų ir mirusiųjų ekspertas.
Tais ekspertais mes visiškai nepasitikime. Viskas čia suklastota. Su ekspertais iš užsienio buvo tik susirašinėjama. D.Kedys yra 100 proc., dar daugiau, nužudytas“, – tvirtino L.Kedienė, tačiau prašymą prijungti nuotraukas prie bylos teismas atmetė, nes ten jau yra atskira Kedžių prašymu atlikta ekspertizė, kur nurodoma apie smurtinę vyro mirtį.
Ši aplinkybė itin svarbi, nes būtent L.Kedienės dar 2010 m. prokuratūrai pateiktas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sūnaus nužudymo šiandien svarstomas kaip pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Šiame prašyme moteris įvardijo ir galimą žudiką – K.Betingį.
„Neturėdama jokių duomenų, kad jos sūnus mirė smurtine mirtimi, tuo labiau neturėdama jokių duomenų, kad K.Betingis prisidėjo nužudant D.Kedį, kreipėsi į prokurorą“, – baigiamojoje kalboje akcentavo prokurorė Lina Zakarauskaitė.
Ji pažymėjo, kad prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą rašytas jau žinant ekspertų išvadas, kad D.Kedys paspringo savo skrandžio turiniu, tačiau dar neturint atskiro Kedžių užsakyto eksperto įvertinimo. Tačiau L.Kedienė įsitikinusi: vien pažiūrėjus į nuotraukas matyti, kad jis buvo nužudytas.
„Nereikia būti ir ekspertu, kad iš pateiktų nuotraukų padarytum tikrą išvadą, kad jis mirė ne sava mirtimi. Sužalotas kūnas, galva, kraujosruvos, koja nulaužta, dėl to išimtas kaulas, tokios būklės, su švariais batais atėjo prie Kauno marių, numetė pistoletą, šokoladą, butelį su vandeniu, cigaretes ir taip numirė“, – kalbėjo L.Kedienė.
Kaltinamosios advokatė Marija Baltaševičienė teismui aiškino, kad pareiškime prokuratūrai K.Betingis buvo nurodytas tik kaip galimas D.Kedžio žudikas, tai tebuvo asmeninis L.Kedienės įsitikinimas, o ne faktas.
„Minėjau, kad L.Kedienė turėjo savo nuomonę, kuri pagrįsta jos vidiniu įsitikinimu, žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir prašyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, kad jo nuogąstavimai būtų ištirti“, – sakė advokatė.
Pats K.Betingis po teismo posėdžio tvirtino, kad visa ši istorija tik bandymas susidoroti.
„Motyvas toks, kad jie norėjo atsikratyti pareigūnais, negyvenančiais pagal Kedžių ir Venckų šeimos sukurtus įstatymų kanonus, jie Kaune norėjo tvarkytis taip, kaip jie supranta. Čia yra kerštas neleidusiems daryti tokių dalykų, vienas iš tų buvau aš“, – sakė buvęs prokuroras.
Su žurnalistais nekalbėjo
Tą pačią dieną, kai pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, L.Kedienė davė interviu naujienų portalui „Delfi“, kur ji pasakojo apie tai, kaip K.Betingis prisidėjo prie jos sūnaus mirties.
„Dėl K.Betingio šmeižimo. Duodama interviu ji kalbėjo apie tai, kad jis galimai prisidėjo nužudant jos sūnų, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkaus nusikaltimo.
Nukentėjusysis nurodė, kad buvo paskleista ir sistemingai ilgą laiką skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Jis buvo ir yra niekinamas kaip teisininkas, prokuroras ir, žinoma, kaip asmuo“, – sakė L.Zakarauskaitė.
Tačiau viso bylos nagrinėjimo metu L.Kedienė buvo įsikibusi versijos, kad su žurnalistais apie tai išvis nekalbėjo.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pats Dainius Sinkevičius („Delfi“ žurnalistas, – aut. past.) teismui kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad paėmė iš L.Kedienės interviu, jis tik nurodė, kad taip galėjo būti. Jis tų aplinkybių nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, kai dar buvo praėję nedaug laiko po straipsnio, neprisiminė aplinkybių, kad ėmė interviu.
Interviu, kai jis imamas, įrašomas, tam žurnalistai ir įrašo, kad po to galėtų pateikti įrašą. Jokio įrašo D.Sinkevičius neturi, todėl dabar teigti, kad galbūt jam tai sakė L.Kedienė, paranku, nes kitaip atsakomybė gali tekti pačiam portalui. Jis aiškino, kad jei parašyti žodžiai kabutėse, vadinasi, L.Kedienė jam taip sakė“, – kalbėjo kaltinamosios advokatė.
Civiliniame ieškinyje pats K.Betingis prašo jam atlyginti padarytą 7 tūkst. eurų neturtinę žalą.
„Apdergtas, apmėtytas purvais, sukurta visa istorija ir ji tęsiasi iki šiol. Jei būtumėte dalyvavę teismo proceso metu, būtume išgirdę aplink sėdinčių komentarus, jie nesuvokia, kad yra teisme, jie vis vien tvirtina savo tiesas ir yra pasiruošę apdergti, leidžia šnibždėtis paniekinančius epitetus, – po teismo posėdžio kalbėjo K.Betingis. – Tai nepagarba pirmiausia teismui. Šie dalykai neturi tęstis. Šiaip aš dirbu teisinį darbą ir normaliai žiūriu į gyvenimą, bet tokie dalykai valstybėje neturi vystytis, negali būti toleruojama tokia pozicija žmonių, kurie nori gyventi pagal savo įstatymus, ignoruodami kitų teises ir valstybėje esančius įstatymus.“
Prokurorė, subendrinus bausmes už šmeižimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, prašė teismo L.Kedienei skirti 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val., taip pat pusmetį lankyti elgesį keičiančius kursus.
L.Kedienės advokatė teismo prašė jos ginamąją visiškai išteisinti dėl visų pateiktų kaltinimų.
„Šiandien galiausiai užbaigėme nagrinėti, sakyčiau, dar vieną dirbtinai išpūstą baudžiamąją bylą. Mano klientei pateikti visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – sakė M.Baltaševičienė.
Išniekintas himnas
Dar vienas L.Kedienei pateiktas kaltinimas – Lietuvos himno išniekinimas. 2010 m. vasario 1 d. prie Kauno apygardos prokuratūros metu mažamečiai pasiėmę lapus sudainavo pakoreguotą Lietuvos himno versiją, kur skambėjo tokie žodžiai, kaip „Lietuva, Tėvyne mūsų, pedofilų žeme, iš praeities tavo sūnūs vaikus prievartavo“ ar „Tegul meilė Lietuvos dega Drąsiaus širdyje, vardan tos Lietuvos pedofilai miršta!“
Tuomet paklausti vaikai, kas primokė juos tokių žodžių, aiškino, kad viską sumąstė patys.
Tačiau iš slapta darytų įrašų Kedžių namuose paaiškėjo, kad būtent L.Kedienė gludino teksto žodžius ir mokė jų savo anūką.
„Mažamečiai prie Kauno apygardos prokuratūros pastato sugiedojo iškraipytą himną stebint miniai žmonių. Pati kaltinamoji mitinge nedalyvavo ir pati neatliko iškraipyto teksto. Nusikalstama veika padaryta pasitelkiant mažamečius asmenis, kuriems turi būti diegiamas tautiškumas, moralė“, – sakė prokurorė.
Tačiau L.Kedienės advokatė tvirtino, kad įrašai patvirtina visai priešingus dalykus, juose užfiksuota, kaip savo anūką močiutė ragina dainuoti gražiai, į taktą ir sakyti „sysalų“, o ne „pedofilų žeme“. Be to, namuose anūkui sakyti žodžiai, anot M.Baltaševičienės, negali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei.
„Už tai, kad savo namuose anūkui kažką pakomentavo, ji negali būti teisiama, baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti patraukti ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai“, – sakė ji.
Tiesa, už šį galimai padarytą nusikaltimą L.Kedienei atsakyti neteks, nes, kaip patvirtino pati prokurorė, jam jau prieš metus suėjo senaties terminas. Nepaisant to, kaltinamosios advokatė prašė teismo vis tiek ją išteisinti.
Teismas nuosprendį šioje byloje skelbs kovo 21 d.
Praėjusią savaitę JAV pranešė, kad vykdant Lietuvos ekstradicijos prašymą Čikagoje sulaikyta L.Kedienės dukra, buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė, kuri JAV keletą metų slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Ji laikoma suimta, prasidėjo išdavimo Lietuvai procesas. L.Kedienė trečiadienį po teismo posėdžio nepanoro komentuoti savo dukros sulaikymo.
