„Kol kolegos išsikėlė valtį, apsivilkęs naro kostiumą nubėgau pėsčiųjų tiltu per ežerą arčiau skęstančiojo, šokau į vandenį į nuplaukiau iki jo. Skęstantysis buvo maždaug už 50 metrų. Užsitempiau tą žmogų ant valties ir laikiau, kol priplauks kolegos“, – apie šį laimingai pasibaigusį įvykį pasakojo ugniagesys gelbėtojas A.Krisiukėnas.
Buvo ir keletas atvejų, kai nuskendo vaikai. Vieną jų gaivinom, bet nepavyko...
Laikydamas pagyvenusį vyrą, ugniagesys jį kalbino ir drąsino. „Sakiau jam, kad plaukiant valtimi būtinai reikia užsidėti gelbėjimo liemenę. Netrukus atplaukė kolegos, vyrą įkėlėme į gelbėjimo valtį ir pargabenome į krantą. Jis jau buvo gerokai sušalęs vandeny“, – sakė gelbėtojas. Nukentėjusysis buvo perduotas greitosios pagalbos medikams.
Pasak A.Krisiukėno, beveik 15 metų dirbančio ugniagesiu gelbėtoju, jis pirmą kartą išgelbėjo skęstančiojo gyvybę. „Dažniausiai tenka traukti nuskendusius pagyvenusius ir neblaivius žmones, – sako ugniagesys. – Buvo ir keletas atvejų, kai nuskendo vaikai. Vieną jų gaivinom, bet nepavyko... Kartą nuskendo mergaitė, su draugėmis nuėjusi prie priešgaisrinio tvenkinio kaime, kitą kartą – berniukas, gyvenantis šalia upės. Mama jį minutėlei išleido iš akių ir įvyko tragedija. Tokie įvykiai – skaudžiausi ugniagesių darbe, o ką jau kalbėti apie tų vaikų artimuosius.“
A.Krisiukėnas tvirtina, jog ugniagesio gelbėtojo darbas pakeitė jo požiūrį į žmogų: „Visada esame pasirengę padėti. Ir nesvarbu, ar tarnybos, ar ne tarnybos metu. Labiausiai džiugina, kai pavyksta išgelbėti gyvybę.“
Šių metų gegužės mėnesį už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir Šv. Florijono – Ugniagesių globėjo dienos proga A. Krisiukėnas buvo apdovanotas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“.