Sunku įsivaizduoti nuobodesnį renginį, nei pustrečios valandos trunkantį eilinį teismo posėdį gana tipinėje mašinvagių byloje.
Tačiau ketvirtadienį Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme vykęs procesas jo dalyvių ir žiūrovų pastangomis priminė tikrą gabaus prodiuserio spektaklį. Netrūko nei rimtais veidais padarytų skandalingų pareiškimų, nei familiarių juokelių. Visuomet maloni teisėja šįkart retsykiais svaidėsi žaibais, prokurorė vos išsaugojo kėdę, o viena kaltinamųjų gerbėja posėdžio pabaigoje net apsiašarojo.
„Čia ne publicistikos laida. Čia vyksta teismas ir mes tiriame įrodymus!“ – taip vieną iš teisiamų brolių sudrausmino teisėja Regina Gudienė, kai šis pasipiktino, jog jį pagavę policininkai tučtuojau neatvedė akistaton žmogaus, paskambinusio telefonu 112 ir pranešusio apie galimai vagiamą automobilį. A.Kosovo žodžiais tariant, „yra publicistinė laida „Farai“ ir ten rodoma, kaip liudytojai nedelsiant, įvykio vietoje, atpažįsta įtariamuosius“.
Tačiau, nepaisant teisėjos pastangų valdyti procesą, visas posėdis dėl mašinvagių superautomobilio „Audi S6“ išgarsėjusių brolių Kosovų baudžiamojoje byloje vyko chaotiškai ir keistokai linksmai.
Prieš posėdį – prokurorės „bajeriai“
Vasariškai žaisminga nuotaika tvyrojo dar teismo koridoriuje prieš posėdį. Nuo galvos iki kojų ryški prokurorė subarė abu advokatus, kad nelaidytų kandžių replikų apie policininkus, nes „jeigu ne pareigūnai, jūsų visų brangias mašinas per vieną naktį išvogtų!“
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Artūras Kosovas vedamas į teismą. |
Vienas advokatų šypsodamasis atsikirto, kad šiais laikais pasikliauti tenka ne policininkais, o kasko draudimu.
Kai prokurorė Nijolė Bareikienė priėjo prie vienų durų, pagyvėjo kitas, vyresnis advokatas: „Ar posėdis vyks toje salėje?“
Prokurorė vyriškį atvėsino: „Aš tik einu persirengti į kambariuką.“
Iš rūbinės prokuratūros pareigūnė išėjo nepasipuošusi – mantijos nepuošė raudonas kaklaraištis.
„Parašykit, kad prokurorė atėjo į teismą be kaklaraiščio!“, – žurnalistams piktdžiugiškai šnabždėjo aplinkiniai, nepastebėdami, kad pareigūnė nešasi jį dešinėje rankoje, kartu su rankine.
Tuo, kad kaklaraištis yra pamestas ar šiaip kažkaip dingo, tą akimirką buvo įsitikinusi ir pati ponia Nijolė. Kažkam pasufleravus, kad kaklaraištis jos rankoje, N.Bareikienė lengviau atsikvėpė ir pasipuošė.
Linksmoji prokurorė dar pašmaikštavo, kad jai tinka kaltinamųjų gynybinė versija, jog lemtingą naktį į Vilnių jie vyko ne vogti mašinų, o aplankyti laisvo elgesio panelių: „Turi savo merginas, o jei pas svetimas važiavo, dabar už tai ir atsiims!“
Viešą liudytoją apklausė slaptai
Toliau sumaištis vyko dėl pusiau viešo, pusiau slapto liudytojo. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, statusas Mariui L. nebuvo suteiktas, tačiau savo neatvykimą į liepos 19-osios posėdį vilnietis grindė tuo, kad bijo brolių Kosovų keršto. Mat tą įspūdingą trilerio scenarijaus vertą naktį, kai panevėžiečiai įkliuvo sostinės Fabijoniškių rajone, netoli prekybos centro BIG, būtent Marius skambino 112 ir kvietė policiją.Liudytojas visus pribloškė atsakydamas į klausimą, ką konkrečiai sakė jam skambinęs grasintojas, dėl kurio jis bijo akis į akį paliudyti Kosovų byloje: „Nieko nesakydavo, muzika tiesiog grodavo...“
Norėdama apsaugoti liudytoją, prokurorė N.Bareikienė iš anksto buvo prašiusi teismo apklausti jį užslaptintai: „Prašau apklausti jį, kad jis čia būtų, bet būtų nematomas.“
Iškart kilo problema dėl salės. Mat visuose teismų prie „Senukų“ rūmuose tėra vienintelė patalpa, aprūpinta reikiama technika slaptųjų liudytojų apklausoms. Negano to, jog posėdis vėlavo jau apie 20 minučių, reikiama salė buvo užimta.
Tačiau Kosovų bylos dalyviai ten prasibrovė be eilės. „Mes tik dešimt minučių, o paskui grįšim į savo salę“, – buvo raminami kito proceso dalyviai. Beje, tame kitame procese specialiuoju būdu turėjo būti apklausti du nepilnamečiai, o realiai jiems teko laukti... valandą.
Vos teisėjai per garso aparatūrą pradėjus bendrauti su Mariumi L., kuris slėpėsi specialiame kambarėlyje, liudytojas visus pribloškė atsakydamas į klausimą, ką konkrečiai sakė jam skambinęs grasintojas, dėl kurio jis bijo akis į akį paliudyti Kosovų byloje: „Nieko nesakydavo, muzika tiesiog grodavo...“
Tačiau sutrikusiai teisėjai ir nustebusiems kaltinamųjų gynėjams liudytojas kartojo, kad tie muzikiniai skambučiai bei tušti skambinimai į namus per domofoną yra nedviprasmiškos grasinamos užuominos, susijusios konkrečiai su šia byla. „Todėl, kad anksčiau tokių skambučių nebūdavo“, – argumentavo Marius, iš nerodomo numerio sulaukęs 4-5 tokių skambučių.
Ir teisėja, ir kaltinamųjų advokatai liudytoją kamantinėjo: jei piktavaliai jau žino jo vardą, pavardę, adresą, mobiliojo numerį ir netgi spėjo jam nebyliai bent 5 sykius pagrasinti – ko jam dar bijoti ir ką slėpti?!
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Andrius Kosovas |
„Pirmą kartą esu tokioj byloj. Ir nenoriu turėti kažkokių ryšių su šiuo teismu. Nenoriu, kad kažkas įvyktų mano šeimai“, – motyvavo vilnietis. Ir galų gale teisėją įtikino: ji net paskelbė specialią nutartį, kad Marius L. bus apklausiamas taikant „dalinį anonimiškumą“, t. y. „taikant vizualines kliūtis“.
Beje, tokiam apklausos modeliui kategoriškai prieštaravo tiek kaltinamieji, tiek jų advokatai.
„Džiaugiuosi, kad yra tokių piliečių, kurie drįsta užkirsti kelią nusikaltimams. Jei jis užkirto kelią nusikaltimui, kodėl jis bijo čia pasirodyti ir kalbėti? – stebėjosi 33 metų Andrius Kosovas. Jis dar pridūrė: „Jeigu aš jį pamatysiu – blogiau tikrai neatsitiks.“
Jo brolis 29 metų Artūras laikėsi tos pačios nuomonės – jog negalima slėpti šio liudytojo: „Kas jam sufleruoja į ausį, ką kalbėt, o ko nekalbėt, aš nežinau.“
Liudytojas: nieko neatsimenu...
Apklausa prasidėjo. Kaltinamuosius atvedė ir pastatė priešais teisėją, kad pusiau slaptasis liudytojas matytų juos per vaizdo kamerą. Teismo paprašytas kuo smulkiau papasakoti apie įvykius, susijusius su šių vyrukų sulaikymu, Marius vėl nustebino: „Prašyčiau teismo pagarsinti ankstesnius mano parodymus, nes neatsimenu.“
Toks įvykių posūkis vėl sukėlė advokatų protestą. Anot teisininkų, liudytojas privalo bent minimaliai savais žodžiais papasakoti, kas ir kaip vyko. Antraip galima įtarti, jog vyksta sąmokslas: liudijime surašyta viskas taip, kaip reikia prokuratūrai, o slaptajame kambariuke pasodintas koks nors policininkas, kuriam tik liepta anonimiškai patvirtinti, esą raštu fiksuoti apklausos duomenys teisingi.
Tačiau teisėja R.Gudienė advokatus „nusodino“ – įstatymas numato tokią galimybę: jei liudytojas neatsimena senų įvykių, pagarsinami anksčiau užrašyti jo parodymai, o tada diskutuojama, ar viskas tikslu, ar galima kažką pridurti. „Parodymai duoti daugiau nei prieš metus. Natūralu, kad žmogus neprisimena“, – įsitikinusi teisėja.
Tapo gaudynių koordinatoriumi
Mariaus liudijimo esmė tokia: iš savo buto 9-ame aukšte balkono apie vidurnaktį jis pamatė, kaip į S.Nėries gatvę atvažiuoja tamsus automobilis. Mašina sustoja prie kitos, atokiau esančios irgi tamsios transporto priemonės. Iš mašinos išlipa du vyrai ir, pasišviesdami prožektoriumi, kone 5 minutes apžiūrinėja svetimą automobilį.
Gyventojas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), patruliai atvyko po 2 minučių. Vieną įtariamųjų patruliai sulaikė netoli automobilių. Kitas pabėgo, tačiau iš viršaus viską matęs gyventojas BPC operatorei sufleravo, kokia kryptimi jo ieškoti. Netrukus nusileidęs žemyn pareigūnams jis parodė, kokiu automobiliu įtariamieji atvyko ir kokia transporto priemonė juos domino.
„Ką tą dieną veikėte balkone?“, – matyt, gynybai labai svarbų klausimą rėžė advokatas Sigitas Lukauskas.
„Išėjau parūkyti“, – atsakė balsas iš slapto kambariuko.
– Ar vartojote alkoholį?
– Ne.
– Ar balkone buvote vienas?
– Taip.
– Į kurią pusę jums langas?
– Į pievą.
– Matėt kryptį, kur nubėgo, namai neužstojo?
– Namai neužstojo, balkonai užstojo.
– Ar dažnai susiduriate su tokiais įvykiais?
– Tikrai ne.
Taip „turiningai“ pabendravęs su liudytoju (kol tuo metu, kaip minėta, už durų teismo procedūrų visą valandą laukė vaikai), teisininkas iš Panevėžio prisipažino neturįs daugiau klausimų.
„Triuškinantį“ klausimą liudytojui bandė užduoti ir kaltinamasis Artūras, tarsi piršęs mintį, jog Marius galėjo pasikarščiuoti, skambindamas 112 ir kviesdamas policiją: „Negali būti tokio dalyko, kad žmogui kažkas iškrito ir dėl to jis švietėsi?“
„Man sukėlė įtarimų, ir viskas“, – ramiai atsakė liudytojas.
Žiūrovai krėtė išdaigas
Po šio liudytojo apklausos proceso dalyviams ir žiūrovams pasiūlyta pereiti į įprastą teismo salę. Ji buvo kiek mažesnė, todėl pakeliui teisėja pareiškė, jog jei dalis žiūrovų negaus sėdimų vietų – teks pasilikti už durų. Ši replika išjudino stambiausią Kosovų rėmėją – gerokai virš 100 kilogramų sveriantį vyrą (jis šmėžavo po vieno ankstesnių teismo posėdžių darytame vaizdo įraše – žr. susijusį video).
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kosovų bylą teisme stebi ne tik žiniasklaida, bet ir teisiamųjų palaikymo komanda. |
Įspūdingo sudėjimo vyriškis ėmė brautis į salę be eilės, atviru kairės rankos mostu nustumdamas žurnalistus. Bet salėje vietų buvo daug, visi patogiai susėdo.
Toliau teismui liudijo policininkas Ruslanas Zanevskis. Jo liudijimas irgi nevyko itin sklandžiai. Po to, kai pareigūnui stovint tribūnoje priešais teismą jo mobilusis suskambo jau trečią kartą, teisėja neištvėrė ir mandagiai paprašė ne šiaip atmetinėti skambučius, bet aparatą išjungti. Tačiau po 5 minučių suskambo atsarginis policininko mobilusis.
Liudijimą trikdė ir žiūrovai. Viena teisiamus brolius palaikiusi mergina, reaguodama į policininko atsakymus, „leido įvairius garsus“, todėl teisėja, paprašiusi oficialiai įregistruoti šią pastabą posėdžio protokole, įspėjo viešnią: elkitės santūriai, arba būsite pašalinta iš teismo salės.
Po kelių minučių taip ir atsitiko – vos tik mergina prunkštelėjo, teisėja nesiderėdama išprašė ją už durų.
Vienu momentu teisėjos nemalonę užsitraukė ir bylą kuruojanti prokurorė. Už tai, kad nepaiso proceso nustatytos drausmės, teisėja ir ją pagrasino pašalinti iš salės. Tačiau to neprireikė.
Įtariamąjį ramino elektrošoku
R.Zanevskis teismui pasakojo, kaip tą naktį gavęs iškvietimą su porininku atvyko į S.Nėries gatvę.
Patruliai negalėjo apsirikti – pamatė vienintelius du vaikinus, pagal tamsią aprangą atitinkančius įtariamųjų požymius ir einančius autobuso žiedo link.Ar purtei mane su tazeriu, vedžiodamas per griovius ir klausinėdamas, ar bandžiau pavogti šį automobilį? – policininko teisme klausė ir sulaikymo aplinkybėmis piktinosi Andrius Kosovas.
Vienas jų leidosi bėgti, o kitas, kažką numetęs ant žemės (vėliau rasta juoda kaukė – aut. past.), ramiai laukė policininko.
„Paaiškinau jam, kad gavome iškvietimą ir jis yra sulaikomas“, – prisiminė R.Zanevskis.
Tačiau, anot pareigūno, Andrius Kosovas neleido jam uždėti antrankių: „Kai pamatė antrankius – pradėjo priešintis.“
„Jūs prieinate ir norite uždėti antrankius! Kaip, jūs galvojate, nekaltas žmogus reaguos?!“ – teisme stebėjosi Andrius.
Teisėja policininko klausė, kaip konkrečiai vyko tas pasipriešinimas. Pareigūnas aiškino, kad įtariamasis stumdėsi, muistėsi, neleido surakinti rankų, spyrė į blauzdą.
„Atsiprašau, jūs geležinis žmogus?“, – A.Kosovas klausė, kodėl pareigūnas nesikreipė į medikus, jei buvo taip talžomas.
„Jūs pamėginkit vienoje rankoje kažką laikyti, o kita ranka mane sulaikyti“, – pareigūnas pripažino, kad vyresniojo brolio Andriaus pasipriešinimas nebuvo labai stiprus, tačiau policininkui vienam buvo sunku per prievartą uždėti antrankius.
Nepaklusnų įtariamąjį R.Zanevskis nuramino elektrošoku.
„Ar purtei mane su tazeriu, vedžiodamas per griovius ir klausinėdamas, ar bandžiau pavogti šį automobilį?“ – sulaikymo aplinkybėmis piktinosi Andrius Kosovas.
Kai pareigūnas tai paneigė, A.Kosovas replikavo: „Būk sąžiningas!“
„Liudytojau, nesivelkit į konfliktus su kaltinamaisiais. Išsiaiškinsit santykius, kai jie išeis į laisvę“, – sudrausmino teisėja.
Scenos kaip iš Holivudo filmų
Tuo metu į S.Nėries gatvę buvo iškviestas pastiprinimas. Du atvykę nauji pareigūnai ir R.Zanevskis ieškojo ir sulaikė Artūrą Kosovą.
Tai padaryti padėjo liudytojas Marius, iš balkono aiškinęs, kur jis nubėgo ir gali slėptis.
Mašinvagių profesionaliai „tiuninguotas“ automobilis „Audi S6“: makrofleksas apsaugo net nuo šūvių. |
Kol kiti pareigūnai aiškinosi įvykių aplinkybes, rinko įrodymus, R.Zanevskio porininkas buvo pasilikęs prie automobilio, kuriame sėdėjo sulaikytasis Artūras.
Teisme jis pasakojo, kodėl savavališkai persimetė už nugaros surakintas rankas į priekį: „Prašiau tai padaryti policininko, nes man skaudėjo. Pareigūnas to prašymo nevykdė, todėl padariau savavališkai. Man mano sveikata brangi!“
Kai Artūro rankos atsidūrė priekyje, jis apskritai kažkaip atsisegė vieną ranką. Smogęs durelėmis prie mašinos stovėjusiam pareigūnui, jis pasileido bėgti superautomobilio „Audi“ link.
Vaikinas spėjo įšokti vidun, paleisti variklį, įjungti atbulinę pavarą ir pajudėti, tačiau į saloną įpuolė ir vienas policininkų, prasidėjo grumtynės.
„Jis buvo su džemperiu, kuris buvo mažais gabaliukais sudraskytais bandant jį sulaikyti“, – detalę, atspindinčią, kaip aršiai priešinosi A.Kosovas, teisme paminėjo policininkas.Teisiami broliai aiškino, kad „kalėjime tikrai yra netinkamos sąlygos žmonėms laikyti“, bei prisipažino, jog „jau išprotėti galima tarp tų keturių sienų.“
Pareigūnams teko šaudyti į orą ir į šarvuotą automobilį, panaudoti dujų balionėlį, buvo iššauti ir elektrošoko elektrodai (prietaisas „Tazer“ veikia dvejopai: aukas juo galima „kratyti“ betarpiškai arba „pašauti“ per kelių metrų atstumą).
„Po tos nakties mes skalbėm uniformas, nes visi voliojomės purve“, – neišdildomais tarnybiniais įspūdžiais teisme dalijosi R.Zanevskis.
„O gal, teisėja, galėtumėte mus paleisti?“
Posėdžio pabaigoje prokurorė N.Bareikienė dar paprašė suteikti galimybę apklausti šiame procese odorologinę ekspertizę atlikusius specialistus – jų bus prašoma papasakoti, kokius kvapus užuodė nusikaltimų tyrime talkinę šunys.
Teisėja šiam prašymui pritarė, tuo tarpu kaltinamieji nuogąstavo, jog specialistų apklausa dar labiau ištemps jau ir taip jiems atsibodusį procesą.
„Savo nekaltumu esu užtikrintas. Noriu pagaliau vėl gyventi normalų gyvenimą. Todėl čia atidėlioti, tempti laiką nėra prasmės“, – pareiškė Artūras Kosovu.
Broliai aiškino, kad „kalėjime tikrai yra netinkamos sąlygos žmonėms laikyti“, bei prisipažino, jog „jau išprotėti galima tarp tų keturių sienų.“
„O gal, teisėja, galėtumėte mus paleisti?“ – lyg ir tiesiog pašmaikštavo Andrius, kuris tikrai būtų apsidžiaugęs, jei teismas šį prašymą priimtų rimtai.
„Dabar jau ne mano valioje jus paleisti. Mano nutartis įsiteisėjusi“, – priminė R.Gudienė, kurios sprendimu liepos pradžioje suėmimas broliams buvo pratęstas iki spalio.
Paskutinis teismo posėdis šioje byloje numatomas spalio 6 dieną.
Supratusi, kad procesas užsitęs dar mažiausiai tris mėnesius, brolius palaikanti jauna panevėžietė ėmė kūkčioti ir iš salės išėjo apsiverkusi.