Skaičiuojama, kad sutuoktiniai galėjo padaryti žalos valstybei už beveik 296 tūkst. eurų, dar per 300 tūkst. eurų žala padaryta dviem juridiniams asmenims.
Tyrimo duomenimis, kaltinamoji keliose įmonėse dirbo buhaltere ir turėjo prieigą prie įmonių piniginių lėšų bei sąskaitų. Pareigūnai įtaria, kad buhalterė galimai siekė pasisavinti kuo daugiau bendrovių, kuriose dirbo, lėšų, todėl, galimai klastodama dokumentus, kūrė niekada neįvykusių sandorių tarp įmonių grandines, teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus valstybės institucijoms, o bendrovių sąskaitose buvusias lėšas pervedusi į savo valdomų įmonių sąskaitas, su sutuoktiniu jas išsigrynindavo bankomatuose.
Įtariama, kad dirbdama buhaltere vienoje statybų paslaugas teikiančioje įmonėje moteris iš bendrovės sąskaitos per nepilnus dvejus metus galėjo pasisavinti ir išsigryninti per 294 tūkst. eurų. Siekdama užmaskuoti savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, moteris teikė neteisingas įmonės pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengdama mokėtinų mokesčių bei padarydama beveik 265 tūkst. eurų žalą valstybei.
Tokią pat schemą moteris pritaikė dar kartą, dirbdama kitoje įmonėje. Turėdama priėjimą prie įmonės lėšų, 2019 metais ji į savo valdomų įmonių sąskaitas pervedė beveik dar 11,2 tūkst. eurų ir galimai juos pasisavino. Siekdama užmaskuoti savo veiklą, kaltinamoji apskaitoje įformino neįvykusius sandorius, deklaracijose padidino PVM ir sumažino mokėtiną pelno mokestį, taip biudžetui padarydama dar 11,2 tūkst. eurų žalą. Įtariama, kad suklastojus dokumentus buvo pasisavinta dar beveik 5,8 tūkst. eurų.
Sutuoktiniai taip pat įsigijo 4 Lietuvoje registruotas ir veiklos nevykdančias įmones, kurias, įtariama, panaudojo neįvykusių sandorių grandinėms kurti. Galimai klastodama dokumentus, buhalterė įformino keletą sandorių ir siekė susigrąžinti PVM mokestį, kuris sudarė beveik 20 tūkst. eurų. Pareigūnai įtaria, kad ši suma buvo pervesta į kitas buhalterės valdomų įmonių sąskaitas ir vėliau išgryninta, taip padarant beveik 20 tūkst. eurų žalą valstybės biudžetui.
Skaičiuojama, kad bendra kaltinamosios ir jos sutuoktinio padaryta žala valstybės biudžetui siekia beveik 296 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių teikiant neteisingus įmonių duomenis apie pajamas. Dviem įmonėms padaryta žala siekia per 300 tūkst. eurų, kurie galimai pasisavinti.
Kūrė niekada neįvykusių sandorių tarp įmonių grandines, teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus valstybės institucijoms.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Austėja Abromaitienė. Prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla gegužės viduryje buvo perduota teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Už didelės vertės sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės. Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
