Tyrimo metu išaiškinta, kad automobilių signalizacijų prekyba ir įrengimu užsiimančios Kauno bendrovės savininkas, šiuo metu teisiamas dėl daugiau nei 0,5 mln. litų neteisėto praturtėjimo, organizavo automobilių apsaugos sistemų pardavimą ir montavimą, neapskaitydamas gautų pajamų bendrovės buhalterijoje. Per kelerius prekybos metus bendrovės buhalterijoje susidarė didelis prekių, kurios realiai buvo parduotos, likutis.
Bandydamas panaikinti dokumentinį prekių likutį, vienas iš nusikalstamos veiklos organizatorių susitarė su bendrininku, užsiimančiu inžinerinių tinklų statyba, kad automobilių signalizacijas, sirenas ir centrinius užraktus parduos jo įmonei kaip „valdymo blokus“.
Kauno verslininkams „valdymo blokus“ tariamai pagamino tokios veiklos nevykdanti Vilniaus bendrovė, o vėliau juos kauniečiai fiktyviai įtraukė į sąmatas objektų, kuriuose buvo diegiamas šviesolaidinio ryšio tinklas. Nustatyta, kad du anksčiau teisti nusikalstamos veiklos organizatoriai į sukčiavimo schemą įtraukė ir savo bendrovių darbuotojus, rašoma pirmadienį paviešintame FNTT atstovų pranešime.
Surinkta pakankamai duomenų, kad suklastojus PVM sąskaitas faktūras, kuriose automobilių signalizacijos, sirenos ir centriniai užraktai tapdavo „valdymo blokais“, kauniečių verslininkų nusikalstama grupuotė iššvaistė 2,1 mln. litų lėšų ir pasisavino beveik 0,5 mln. litų PVM.
Atskleidžiant tokią įžūlią sukčiavimo schemą, buvo atliktos šviesolaidinio ryšio tinklų, esančių po žeme, apžiūros, ir kreiptasi į specialistus, kurie patvirtino, jog technologiškai neįmanoma, kad automobilių sirenos ir centriniai užraktai galėtų pagerinti šviesolaidinio ryšio perdavimo kokybę.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 10-ties Kauno ir Vilniaus asmenų nusikalstamos grupuotės nariams gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
