Trejus su puse metų kalėjimo gavęs A.Vėsa tokios bausmės ir nusipelnė.
Taip paskelbė LAT teisėjai, atmetę 22 metų kelių erelio skundą.
Seimo narės Birutės Vėsaitės sūnėnas ne tik girtas padarė avariją, bet ir įvykio vietoje išprievartavo merginą, apkaltinęs ją dėl autoįvykio.
Maža to, laukdamas, kol įsiteisės nuosprendis už minėtą nusikaltimą, A.Vėsa sugebėjo pakartotinai neblaivus ir be teisių įkliūti policijai. Po šio akibrokšto pareigūnai konfiskavo kelių erelio BMW.
15min.lt jau pasakojo, kokiais argumentais A.Vėsa bandė skųsti jam nepalankų nuosprendį apeliacine tvarka. Tačiau ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai prievartautojo skundą atmėtė.
Vienas iš naujų argumentų, kurį A.Vėsa panaudojo kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, skamba taip: „Nagrinėjant bylą teisme nesiaiškinta aplinkybė, ar normalios psichikos vyras stresinėje situacijoje gali lytiškai susijaudinti, nes medicinos mokslo tyrimais nustatyta, kad tai nėra įmanoma, todėl darytina išvada, kad nuosprendis ir nutartis priimti išsamiai neišsiaiškinus bylos aplinkybių.“Deja, neturiu aš ten jokio žodžio... – Seimo narė B.Vėsaitė sakė galinti tik apgailestauti dėl sūnėno Aurimo poelgių.
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo, į šį argumentą atsakė taip: „Nors kasatorius ir teigia, kad moksliniais tyrimais įrodyta, kad normalios psichikos vyras stresinėje situacijoje negali lytiškai susijaudinti, tačiau nenurodo jokių konkrečių mokslinių tyrimų, taip pat nepaaiškina, kodėl susiklosčiusi situacija vertintina kaip stresinė, todėl, kolegijos nuomone, šis kasatoriaus argumentas yra deklaratyvus ir nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ne visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės buvo ištirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.“
20 000 litų mokėti nenori
A.Vėsos ir jo gynėjo manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimus, nes visiškai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, neatsižvelgdami į tai, kad jis bedarbis, pastovių pragyvenimo lėšų neturi, 2009 m. vasario 14 d. sukūrė šeimą, 2009 m. kovo 16 d. susilaukė vaiko, kad žmonos sveikata po gimdymo prasta.
A.Vėsa kartojo, kad nukentėjusioji nebuvo seksualiai išprievartauta, patyrė dėl kito nusikaltimo tik nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, atsižvelgus į teismų praktiką ir protingumo bei teisingumo principus, iš jo už nežymų sveikatos sutrikdymą priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė.
Atsakymą A.Vėsai LAT teisėjai turėjo ir šiuo klausimu.
„Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir dėl seksualinio prievartavimo. Ji laikydamasi baudžiamojo proceso teisės normų iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateikė 40 000 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris buvo išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į A.Vėsos turtinę, šeiminę padėtį, kitas bylos aplinkybes bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus priteisė iš kasatoriaus nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti tik 20 000 Lt. Priteista pinigų suma atitinka šios kategorijos baudžiamosiose bylose susiklosčiusią teismų praktiką, todėl priteistos neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip aiškiai per didelis“, – teigiama LAT nutartyje.
Įsitikinęs, kad jį nuteisė be įrodymų
A.Vėsa teisėjams skundėsi ir dėl kitų teisinių aspektų.
Kasatorius nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte pateiktų rekomendacijų, nes padarė išvadą, kad jis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, nors to nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Jis pripažino, kad, kilus konfliktui panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, apgadino jos turtą, tačiau neigia seksualiai ją prievartavęs.Visiems kaltinime nurodytiems veiksmams atlikti jis teturėjo 8 minutes, todėl įvykdyti seksualinio prievartavimo veiksmų, anot A.Vėsos, tiesiog nebuvo įmanoma. Be to, pasak vyro, dėl streso jis apskritai nebūtų galėjęs susijaudinti.
Vienintelis tiesioginis jo kaltės įrodymas byloje yra nukentėjusiosios parodymai, tačiau jie nėra nei nuoseklūs, nei neprieštaringi, be to, tikėtina, duoti siekiant atkeršyti už patirtą smurtą bei pasipelnyti. Nukentėjusioji esą prieštaringai aiškina aplinkybes apie jo panaudotą fizinį smurtą ir tai, kaip jai pavyko išvengti išžaginimo; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu ji davė skirtingus parodymus apie A.Vėsos smurtinius veiksmus, padarytus ištraukiant ją iš automobilio, mėginant nuvilkti jai rūbus ir dar daugelį kitų bylos aplinkybių. Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina psichiatro pažyma apie jos gydymąsi, byloje surinkti netiesioginiai įrodymai.
Liudytojo R.T. parodymai apie seksualinį prievartavimą, anot skundo autorių, yra neinformatyvūs, o iš liudytojų V.J., G.S., R.S. ir S.M. parodymų turinio matyti tik tai, kad nukentėjusioji netrukus po įvykio liudytojams aiškino, jog ją mėginta išprievartauti. A.Vėsai pikta, jog bylą nagrinėję teismai įvertindami byloje surinktus įrodymus neatsižvelgė į jo parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, kad jam nenustatytas joks išorinių lytinių organų sužalojimas, nors nukentėjusioji ir teigė, kad priešinosi ir turėjo likti priešinimosi žymių.
Be to, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal nukentėjusiosios, liudytojų S.G. ir R.T., taip pat Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lazdijų rajono policijos komisariato pranešimus, visiems kaltinime nurodytiems veiksmams atlikti jis teturėjo aštuonias minutes, todėl įvykdyti seksualinio prievartavimo veiksmų esą tiesiog nebuvo įmanoma.
A.Vėsa nurodė, kad asmenų parodymus teismai turėjo įvertinti atsižvelgdami į kitus įrodymus – mobiliojo ryšio telefoninių skambučių išklotines, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalis.
Kasatoriaus manymu, esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis ir nutartis yra pagrįsti ne teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bet prielaidomis, todėl yra pažeista BPK 301 straipsnio 1 dalis, o priėmę skundžiamus nuosprendį ir nutartį teismai vertintini kaip šališki.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Politikės autoriteto jos sūnėnas nepaiso, todėl ir artimesnių ryšių A.Vėsaitė su šiuo giminaičiu nepalaiko. |
Neatsisegusi džinsų saga – svarbi detalė
Parlamentarės sūnėnas teismo taip ir neįtikino, kad į avariją pakliuvusios merginos neprievartavo.
Anot teismo, A.Vėsa nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pripažino jį kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nors to nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji nuosekliai teigė, jog A.Vėsa veikdamas prieš jos valią tenkino su ja savo lytinę aistrą oraliniu būdu panaudodamas prieš ją fizinį smurtą. Iš nukentėjusios parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, palyginimo matyti, kad ji ta pačia seka apibūdino kaltininko veiksmus, jų darymo vietas, nurodė tas pačias esmines nusikalstamos veikos padarymo detales, todėl išsamesnis kaltininko veiksmų automobilyje apibūdinimas nagrinėjant bylą teisme vertintinas kaip parodymų detalizavimas, o ne kaip jos parodymų nenuoseklumas.
 |
| Lietuvos Aukščiausiasis Teismas |
Nesuteikia pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymų kaip prieštaringų aplinkybė, kad A.Vėsa naudojo intensyvų smurtą, o, pagal nukentėjusiosios parodymus, jam atlikti išžaginimą sutrukdė aplinkybė nepavykus atsegti džinsų sagos, nes iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji siekė išvengti kėsinimosi į jos seksualinio apsisprendimo laisvę, veika buvo daroma atviroje vietoje, netoli kelio, vykstant pro šalį kitiems automobiliams, todėl logiška, kad kaltininkas skubėjo ir net palyginus smulkios kliūtys galėjo reikšmingai sutrukdyti jo sumanymams.
Nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojų R.T., S.M., G.S., V.J. ir kitų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada , todėl nėra rimto pagrindo jais abejoti, pripažinti, kad jie duoti siekiant atkeršyti už patirtą smurtą ar pasipelnyti. Priešingai nei teigia A.Vėsa, jo aiškinimo apie bylos aplinkybes nepatvirtina teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią nėra nustatyta jokių jo lytinių organų išorinių sužalojimų, nes nukentėjusioji nei bylos ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu niekada nedavė parodymų apie tai, kad gindamasi nuo jo būtų sužalojusi kaltininko lytinius organus.
Vėsaitė dėl sūnėno tik dūsauja ir apgailestauja
LAT teisėjų kolegija apibendrino, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacinio skundo motyvų ribose yra pagrįsti ir teisėti, o kasatoriaus A.Vėsos skundas atmestinas. Šis Aukščiausiojo teismo verdiktas įsiteisėjo iš karto ir yra neskundžiamas.
Kalbėdama su 15min.lt Seimo narė B.Vėsaitė sakė galinti tik apgailestauti dėl Aurimo poelgių.
„Deja, neturiu aš ten jokio žodžio...“ – atsiduso pašnekovė, kurios autoriteto sūnėnas nepaiso. Todėl ir artimesnių ryšių politikė su šiuo giminaičiu nepalaiko.
