Teismas konstatavo, kad buvęs Santaros klinikų vadovas, būdamas valstybės tarnautoju – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generaliniu direktoriumi, bei būdamas praktikuojančiu chirurgu, 2018 m. sausio mėn. iš pacientės paėmė kyšį už tai, kad, pacientės pageidaujamu laiku, jis pats atliktų jai operaciją, rašoma Lietuvos Respublikos prokuratūros trečiadienį paviešintame pranešime.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo mėn. nuosprendžiu buvusį Santaros klinikų vadovą Kęstutį Strupą pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.) ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė Marija N. buvo pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo (pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d.), jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.
Šį teismo nuosprendį skundė ir nuteistieji, ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.
Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. spalio mėn. bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, nuteistuosius išteisino neįrodžius, kad jie padarė jiems inkriminuojamas veikas.
Kasacinį skundą pateikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą bei baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nepakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems skirtų baudų dydžių.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai.
