Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme trisdešimtmetis socialdemokratas Gintautas Paluckas prisistatė esąs bedarbis, tačiau 2007 metais ėjo sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Savivaldybės valdomą bendrovę Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotį merijos politikai įtraukė į privatizuojamų įmonių sąrašą, todėl žadėjo skelbti konkursą, o ne iš karto pasirašyti su ja sutartį dėl žiurkių naikinimo paslaugų.
Dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse panoro du rinkos dalyviai – valdiška Profilaktinės dezinfekcijos stotis ir privati įmonė „Dezinfa“.
2007 metų balandžio 14 dieną atplėšti vokai su konkurso dalyvių pasiūlymais. Paaiškėjo, kad konkursą turėtų laimėti „Dezinfa“, atitikusi visus konkurso rengėjų reikalavimus ir pasiūliusi mažiausią deratizacijos paslaugos kainą – 0,09 lito už kvadratinį metrą.
Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties atstovų pasiūlymas buvo kiek prastesnis: 0,11 lito už kvadratinį metrą.
Pirmadienį teisme liudydamas „Dezinfos“ vadybininkas Vitalijus Bartkevičius pasakojo: „Toliau pirkimo sąlygose buvo numatyta tiesiog laukti atsakymo iš savivaldybės. Bet nesulaukę oficialaus atsakymo patys paprašėme atsakyti, kokie konkurso rezultatai. Liepos 26 dieną gavome atsakymą, kad bandoma konkursą sustabdyti dėl lėšų stokos. O gruodį gavome raštą, kad pasiūlymo galiojimo laikas pasibaigė liepos 30 dieną, dėl to pirkimas laikomas baigtu.“
Visą tą laiką savivaldybė stengėsi dirbtinai sužlugdyti jau įvykusi konkursą.
Prižiūrėtojai kreipėsi į prokurorus
Pirmiausia merijos atstovai parašė raštą Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), kad ši leistų nutraukti konkursą motyvuojant lėšų stygiumi.
VPT savivaldybei pasiūlė pagrįsti, apie kokią lėšų stoką kalbama.Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai akcentavo, jog konkurso nutraukimas pažeistų jo laimėtojų teisėtus lūkesčius pasirašyti sutartį.
Kai merija pateikė VPT informaciją apie prastai surenkamas Vilniaus miesto biudžeto lėšas, tarnybos atstovai pasiūlė perkančiajai organizacijai išeitį – pirkti paslaugų ne už tiek pinigų, kiek planuota, o už tiek, kiek lėšų esama. VPT atstovai akcentavo, jog konkurso nutraukimas pažeistų jo laimėtojų teisėtus lūkesčius pasirašyti sutartį.
Vėliau VPT sužinojo, kad savivaldybė sužlugdė konkursą, o tuo tarpu Socialinių reikalų departamentas pasirašė sutartį su sava įmone, todėl kreipėsi į prokuratūrą.
„Kas čia po tuo viskuo slypi? Jiems siūlo po 9 centus, o jie primygtinai po 12 centų nori pirkti!“ – per posėdį liudijančio VPT specialisto Deniso Sosunovo klausė teisėjas Jonas Ivanauskas.
„Aš nežinau“, – politikuoti ar filosofuoti nebuvo linkęs VPT atstovas. D.Sosunovas tik pabrėžė, kad savivaldybė nutraukė šias viešųjų pirkimų procedūras, klaidingai traktuodama Viešųjų pirkimų įstatymą.
Padarė per 57 tūkst. litų žalos
Anot kaltinimą G.Paluckui palaikančios prokurorės Rasos Lukaševič, 228 741, 27 lito vertės sutartį su Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, o ne įmone „Dezinfa“ pasirašiusi savivaldybė patyrė 57 185, 31 lito žalą. Už šį sandorį pagal einamas pareigas buvo atsakingas G.Paluckas. Todėl prokuratūra prašo buvusį administracijos direktorių nubausti už piktnaudžiavimą tarnyba ir didelės turtinės žalos padarymą.
Be to, politikui priekaištaujama už savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės diskreditavimą.
Teoriškai G.Paluckui gali grėsti netgi areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų, tačiau praktiškai jam galbūt bus skirta bauda bei uždrausta tam tikrą laiką eiti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje.
Paluckas: pasitikėjau pavaldiniais
G.Paluckas teisme prisipažino puikiai suprantantis, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltę neigė.
Jis pasakojo, kad savivaldybės administracija yra didelis ir sudėtingas mechanizmas, kurio veikimo jokiu būdu negalima buitiškai lyginti su bendrove.Teisme liudijęs Ekonomikos departamento direktorius E.Kačkus minėjo, kad Vilniaus savivaldybės skolos kas mėnesį padidėja 18 milijonų litų.
Politiko gynybinė pozicija tokia: jis nebuvo savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narys, todėl nesigilino į deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso peripetijas, tik pasirašė jam pagal pareigas priklausančius dokumentus, pasitikėdamas juos parengusiais darbuotojais.
Meriją smaugia skolos
Vienas iš dalykų, kuriais yra kaltinamas G.Paluckas, – kad pateikė VPT žinomai melagingą informaciją, esą savivaldybė nebeturi pinigų deratizacijos paslaugoms pirkti.
Pirmadienį teisme liudydamas savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius Edmundas Kačkus teigė, kad tokia iš merijos pasiųsta žinia nebuvo melas. „Nuo 2007 metų iki dabar savivaldybė chroniškai nesurenka biudžeto lėšų. Visada trūksta pinigų. Ne kartą sakiau, kad reikia mažinti išlaidas“, – pasakojo E.Kačkus.
Jis prasitarė, kad Vilniaus savivaldybės skolos „kas mėnesį padidėja 18 milijonų litų“.
Savo ruožtu G.Paluckas posėdyje priminė, kad šiuo metu savivaldybės pradelsti mokėjimai sudaro 150 milijonų litų, o iš planuojamų į biudžetą surinkti lėšų nesurenkami 84 milijonai litų.
„Aš bet kada ir bet kam galiu tokį atsakymą pasirašyti, nes biudžeto lėšos yra nesurenkamos“, – pareiškė Ekonomikos departamento vadovas E.Kačkus.
Teisininkas: viskas logiška!
Vis dėlto, kaip paaiškėjo per teismo posėdį, atsirašinėjimas dėl trūkstamų žiurkėms naikinti lėšų buvo tik formali priežastis prašyti, kad paskelbtas konkursas būtų sustabdytas. Mat formaliai yra tik du pagrindai, dėl ko galima stabdyti viešųjų pirkimo procedūras: jei paslaugoms pirkti nėra pinigų arba jei ta paslauga perkančiajai organizacijai nebereikalinga.
 |
| Žiurkė |
Tikroji priežastis – pasikeitus politinei situacijai Vilniaus valdžioje, buvo nuspręsta neprivatizuoti Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties, o siekiant, kad įmonė turėtų darbo, be konkurso su ja pasirašyta sutartis dėl deratizacijos paslaugų.
„Akcininkai turi teisę duoti savo valdomai bendrovei uždirbti!“ – pareiškė teisme savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas.Akcininkai turi teisę duoti savo valdomai bendrovei uždirbti!, – teisme pareiškė savivaldybės Teisės departamento direktorius E.Vilkickas.
Panašiai jis atsakė ir į prokurorės klausimą, kodėl per konkursą valdiška dezinfekcijos stotis sugebėjo pasiūlyti savo paslaugos įkainį 0,11 lito už kvadratinį metrą, o be konkurso pasirašytoje sutartyje numatytas 0,12 lito už kvadratinį metrą tarifas.
„Visiškai logiška!“ – pareiškė E.Vilkickas ir aiškino, jog konkurse dalyvaujanti bendrovė priversta dirbtinai mažinti įkainius, kad laimėtų konkursą. Tuo tarpu kai sutartis su įmone pasirašoma šiltnamio sąlygomis, normalu, kad ji turi būti pelninga.
„Savivaldybė galėtų pirkti tas paslaugas ir už 30 centų, vis tiek nebūtų jokio pažeidimo!“ – E.Vilkickas aiškino, jog paslaugas teikiant savivaldybės įmonei pinigai vis tiek lieka savivaldybės kišenėje.
Merijos Teisės departamento vadovas pabrėžė, kad šiuos vadinamuosius vidinius sandorius yra palaiminęs net Europos Teisingumo teismas. Vienintelė sąlyga: jei valdišką įmonę vis dėlto nutariama privatizuoti, būsimam privačiam šeimininkui nepereina savivaldybėje sudaryti kontraktai ir automatiškai nutraukiami.
Paluckas dėl nieko neatsakingas?
G.Paluckas teisme pasakojo, kad visi savivaldybės raštai VPT buvo rengiami nustatyta tvarka. Parengtus raštų projektus savo parašais (vadinamosiomis vizomis) patvirtina visi juos rengę tarnautojai, vizos reiškia, kad visi duomenys yra patikimi ir išsamūs. „Administracijos direktorius tik remiasi departamento specialistų teikiama informacija“, – kartojo buvęs administracijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad viešųjų pirkimų procedūros žiurkių nuodijimo paslaugoms pirkti neinicijavo, nes tuo metu dar nevadovavo administracijai.
Kai vyko konkursas, G.Paluckas nebuvo savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narys.
„Nepriėmiau jokių sprendimų dėl viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimo!“ – kaltinimus neigė G.Paluckas ir išvardijo penkis savivaldybės pareigūnus, kurie iniciavo konkursą bei vizavo su tuo susijusius dokumentus.
Skyriaus vedėja: „Neprisimenu, seni reikalai!“
Miglos į šią bylą kažkodėl bandė įpūsti teisme liudydama Vilniaus savivaldybės administracijos Pirkimų procedūrų poskyrio vedėja Rima Čekanauskienė, priklausanti ir savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.
„Nieko nebuvo, kad būtų kažkoks ypatingas, išskirtinis konkursas“, – apie sužlugdytą konkursą, virtusį baudžiamąja byla, sakė R.Čekanauskienė.
Paprašyta papasakoti apie įkainius, kuriuos siūlė konkurso dalyviai, R.Čekanauskienė pareiškė: „Šitų smulkmenų neprisimenu, seni reikalai!“
Valdininkė tikino, esą atplėšus vokus apie konkurso eigą buvo pranešta konkurso dalyviams.
„Kurio įkainis mažesnis, tas ir skelbiamas konkurso laimėtoju“, – šlubuojančia atmintimi pasikliovė R.Čekanauskienė.
Teismui atmintį atgaivinus, valdininkė tikino neprisimenanti, dėl ko nebuvo pasirašyta sutartis su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželio 9 dieną, svarbiu liudytoju turėtų tapti savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai vadovavęs buvęs vicemeras Evaldas Lementauskas.
