STT atlikto sudėtingo ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad 2015-2016 metais tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V.Bavėjanas, susitikinėdamas ir kitaip bendraudamas su savo vaikystės draugu V.Venslovu, susitarė su juo galimai neteisėtai siekti sušvelninti V.Venslovo teisinę padėtį pastarojo atžvilgiu vykusiame teisminiame procese.
Šiame procese V.Venslovas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir kitiems asmenims bei dėl kitų nusikalstamų veikų, pirmadienį praneša Generalinė prokuratūra.
Tyrėjų duomenimis, V.Bavėjanas siekė naudos ne sau, o už korupciją nuteistam buvusiam socialdemokratui, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiam technikos direktoriumi Valiui Venslovui.
V.Bavėjanas bei Valys Venslovas galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pasiūlyti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 000 eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimu, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumo ir nešališkumo bei siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, V.Bavėjano byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Bylos duomenimis, nagrinėjant V.Venslovo baudžiamąją bylą pirmosios instancijos Kauno apygardos teisme, V.Bavėjanas bei V.Venslovas galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 000 eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V.Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Byloje turimais duomenimis, su tokiu prašymu tiesiogiai pasiūlydamas ir pažadėdamas duoti nurodyto dydžio kyšį į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V.Bavėjanas.
Nepasiekus numatyto tikslo ir V.Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, kaip įtariama, neteisėtais būdais siekė, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl švelnesnės bausmės skyrimo V.Venslovui.
Turimi byloje duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad abu kaltinamieji suprato, kad tokie jų veiksmai nėra teisėti, dėl to siekė elgtis atsargiai, tarpusavio pokalbiuose bei bendraudami su kitais asmenimis kalbėdavo užuominomis, taikė įvairias kitas atsargumo priemones susitikdami bei organizuodami susitikimus su kitais asmenimis.
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, kurioje V.Venslovas buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, šiuo metu yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
Teismui perduotos baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nurodoma, kad V.Bavėjanas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, V.Venslovas – nusikalstamas veikas, numatytas 226 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.
Ši baudžiamoji byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris spręs klausimą dėl baudžiamosios bylos teismingumo.
Tai jau 10-oji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduodama baudžiamoji byla ir pirmoji, kurioje kaltinimai pareikšti vienam iš buvusių teisėjų.
Apeliacinis teismas: bylą nagrinės Šiaulių teisėjai
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti baudžiamosios bylos, kurioje buvęs teisėjas Valdimaras Bavėjanas kaltinamas prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių, teismingumo klausimą. Prokuratūra nurodė, kad ši baudžiamoji byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms ją tikslinga perduoti kitam apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimu, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumo ir nešališkumo bei siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Prokuratūra nurodė, kad esant tam tikroms aplinkybėms, šią bylą tikslinga perduoti kitam apygardos teismui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, pirmadienį pranešė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė.
