Pirmadienį teismas buvusį savivaldybės politiką išteisino dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
„Taškas buvusio Kauno vicemero K.Kriščiūno byloje dar nepadėtas. Susipažinę su Kauno apygardos teismo sprendimu, bylą kontroliuojantys prokurorai svarsto galimybę nuosprendį apskųsti Apeliaciniam teismui“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbia STT.
Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K.Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, STT pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigia STT.
„Dažniausias kaltinimas, kurio sulaukiame iš mūsų bylose minimų asmenų, kad atstovaujame kažkieno interesams. Vis tik, STT yra apolitiška. Vykdydama ikiteisminius tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidžia sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus – kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimą“, – teigia STT.
2015 metais su korupcija kovojanti tarnyba pradėjo 77 ikiteisminius tyrimus. 50 proc. įtariamųjų šiuose tyrimuose buvo politikai ir valstybės tarnautojai. STT sako, kad kasmet jos pareigūnų tirtose bylose nuteisiama daugiau nei 100 asmenų.
K.Kriščiūnas kaltintas, kad pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti savo draugės ir partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų, o iš kitos savivaldybės viešosios įstaigos – Automobilių stovėjimo aikštelės – lėšų su jos tuometinio direktoriaus Algimanto Puidoko žinia jam buvo remontuojami automobiliai.
Šie asmenys bei „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas taip pat buvo teisiami kartu su K.Kriščiūnu. Visi jie išteisinti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
