Iš Lietuvos po nepavykusio pučo pabėgusio V.Švedo advokatė Marija Bartaševičiūtė trečiadienį pasakė savo ginamąją kalbą Sausio 13-osios byloje, ji prašo teismo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
„Jis nesusijęs su kariškiais, jis politinis veikėjas, jis reiškė įsitikinimus sudėtingame politiniame laikotarpyje“, – sakė advokatė M.Bartaševičiūtė.
Buvusį žinomą Lietuvos komunistų partijos veikėją prokuratūra siūlo pripažinti kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui ir skirti 20 metų laisvės atėmimo.
Dabar Rusijoje gyvenantis V.Švedas domisi Vilniuje vykstančiu teismo procesu, jau yra parengęs ir advokatei perdavęs savo didelės apimties, kelių šimtų puslapių kalbą, pasinaudojant paskutinio žodžio teise. Ją advokatė perskaitys vėliau.
M.Bartaševičiūtė sako, kad kruvinųjų sausio įvykių metu V.Švedas tiesiogiai neatliko jokių smurto veiksmų, nenaudojo uždraustų karo priemonių.
Ji stebėjosi, kad tarp kaltinamųjų nėra buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo, jis 1991-siais buvo ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
„Jei atsiuntė karius ir panaudojo karius be prezidento žinios, gal veikta ne TSRS interesais?“, – stebėjosi advokatė.
Byloje V.Švedas taip pat buvo LTSR piliečių komiteto pirmininkas, 1990 metais jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą.
Advokatė aiškino, kad nebuvo kurstomas karinės jėgos panaudojimas, o V.Švedas rūpinosi ne prezidentinio valdymo planu, o žmonių interesais.
„Byloje esantys dokumentai parodo visuomeninę veiklą, susijusią su atstovavimu rinkėjų interesams“, – sakė advokatė M.Bartaševičiūtė.
Davė parodymus bylos tyrėjams
1990–1991 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos komunistų partijos buvęs antrasis sekretorius V.Švedas Lietuvos teisėsaugos buvo apklaustas 1991 metų spalį.
„Apie jokį Lietuvos valdžios pakeitimo planą sausį nežinojau. Jeigu toks planas buvo sudarytas, jis sudarytas ne Vilniuje“, – yra sakęs V.Švedas.
Jo tvirtinimu, Lietuvoje sukurti tokį planą būtų buvę per sudėtinga, nebuvę kam.
V.Švedas tuomet pasakojo 1991 metų sausio pradžioje lankęsis Maskvoje, iš kur tikėjosi išvykti į komandiruotę Paryžiuje. Čia jis ketino pristatyti savo parengtą dokumentą apie „žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje“. Tačiau kelionė neįvyko, o pats V.Švedas skubiai kariniu lėktuvu su tuometiniu prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovu Mykolu Burokevičiumi grįžo į Vilnių, nes ten vyko mitingai dėl kainų padidinimo. Ką tuo metu Maskvoje veikė M.Burokevičius, V.Švedas tikino nesidomėjęs, tik girdėjęs, kad dalyvavo darbiniame pasitarime.
V.Švedas per apklausas ne kartą minėjo, kad tiek iš M.Burokevičiaus, tiek iš Vilniuje viešėjusių įvairių Maskvos veikėjų supratęs, jog tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ketina Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą.
„Aš nelabai tikėjau, kad bus įvestas prezidentinis valdymas, bet apie tokio valdymo įvedimą viešai kalbėjo M.Burokevičius“, – liudijo V.Švedas.
Kitoje apklausoje jis tvirtino iki 1990 metų gruodžio palaikęs idėją dėl prezidentinio valdymo, bet tuo laiku persigalvojęs.
„Prezidentinio valdymo idėjos atsisakiau 1990 metų gruodį, nes jis remiasi karine jėga“, – tikino V.Švedas.
„Prezidentinio valdymo idėjos atsisakiau 1990 metų gruodį, nes jis remiasi karine jėga. (...) Buvau karinės jėgos priešininkas“, – tikino V.Švedas.
Jis pats neigė palaikęs kokius nors tiesioginius ryšius su tuometiniais Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų, kitų jėgos struktūrų vadovais, tačiau bendraudavęs su jų į Vilnių atsiųstais patikėtiniais. Šie esą domėdavosi situacija Lietuvoje.
V.Švedas tvirtino, kad apie kruvinuosius 1991 metų įvykius sužinojo tik išgirdęs šūvius, bandęs skambinti M.Burokevičiui paklausti, kas vyksta, bet šis nekėlė telefono ragelio.
„Kad kariškiai pasielgs taip kvailai, aš nesitikėjau“, – yra teigęs V.Švedas.
Jis tvirtino apie rusų kariuomenės judėjimą, planus Vilniuje nežinojęs, kad iš Pskovo čia permesti desantininkai esą sužinojęs jau po kruvinųjų Sausio įvykių, kai vėl buvo Maskvoje. Lietuvos pareigūnų apklausiamas komunistų veikėjas tikino net prašęs buvusio sovietų armijos Vilniaus garnizono vado Viktoro Uschopčiko vengti kruvinų susirėmimų su civiliais.
Kita vertus, tuometinius įvykius jis vadino natūraliais ir stebėjosi, kodėl už tai galėtų būti teisiamas. V.Švedas per apklausą prisipažino, kad 1990–1991 metais buvo saugomas asmens sargybinių iš Maskvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, kalbas sako kaltinamųjų gynėjai.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
