Prašymą nušalinti teisėją Aušrą Bielskę pateikė buvusio „Vilniaus energijos“ valdybos nario Andriaus Janukonio advokatas Arūnas Petrauskas.
Jo teigimu, teisėja yra šališka, nes anksčiau atmetė A.Janukonio skundą dėl prokuratūros sprendimo netirti anoniminio komentaro internete.
„Komentaras yra susijęs su šia baudžiamąja byla. Manytina, kad teisėja A.Bielskė išreiškė nuomonę, pasakė išankstinę nuomonę, ji negali būti laikoma nešališka“, – teisme kalbėjo A.Petrauskas.
A.Janukonis prašė, kad prokuratūra nustatytų ir patrauktų atsakomybėn asmenį, kuris po straipsniu portale delfi.lt parašė: „Pavyzdžiui, ir Vyriausiosios kainų ir energetikos komisijos pirmininkei Korsakaitei, ir teisėsaugai galėjo „praslysti“ pro akis dešimtys ir šimtai milijonų eurų nepagrįstų išlaidų, užkrautų gyventojams ant pečių. Man tik keista, kaip ir koks įsiūčio dėl nuolatinio skurdinimo apimtas pensininkas, susipažinęs su karybos ypatumais, šitam „verslininkui“ dar kulkos į kaktą „neįsodino“.
Teisėja praeitą mėnesį patvirtino, kad prokuratūra pagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo.
Advokatas teigė, kad komentaras, dėl kurio prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą savo turiniu yra susijęs su A.Janukonio veikla ir aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teisme.
Kaltinamojo ir jo advokato manymu, teisėja A.Bielskė turi išankstinį neigiamą nusistatymą dėl A.Janukonio.
„Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per kuo trumpiausią laiką nepriklausomo ir nešališko teismo. Manytina, kad A.Bielskė turi išankstinį neigiamą nusistatymą dėl vieno iš kaltinamųjų, ji gali būti tendencinga baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. A.Janukonis turi realų pagrindą nepasitikėti šia teisėja,“ – sakė advokatas.
A.Bielskė kaip atsarginė teisėja į teisėjų kolegiją buvo įtraukta, kai gegužę nuo šios bylos nušalinti du teisėjai dėl ankstesnio darbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir advokatų kontoroje, kuri rengė ieškinius prieš Prancūzijos koncerno valdomą įmonę.
Pareikštam nušalinimui pritarė ir kiti advokatai bei kaltinamieji.
Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys sakė nežinąs teisėjos A.Bielskės nagrinėtos medžiagos dėl komentaro apie A.Janukonį, tačiau išsakė nuomonę, kad jai pareikštas nušalinimas nepagrįstas.
Šios bylos nagrinėjime šiuo metu dalyvauja keturi teisėjai – Stasys Lemežis, Virginija Švedienė, Laureta Ulbienė ir A.Bielskė.
Pagal įstatymą dėl teisėjui pareikšto nušalinimo sprendžia kiti teisėjai.
Teisėja V.Švedienė po pertraukos pranešė, kad nebuvo nurodyta nė vieno įstatyme numatyto pagrindo, dėl ko teisėja A.Bielskė negali dalyvauti šiame procese. Nutartis atmesti nušalinimą A.Bielskei yra neskundžiama.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, teisėjas negali dalyvauti procese, jei jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis.
Atmetę nušalinimą, teisėjai norėjo tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau advokatas A.Petrauskas pareiškė, kad teismas yra nenuoseklus savo sprendimuose, todėl reiškia nušalinimą visai teisėjų kolegijai. Advokato nuomonę palaikė jo kolegos ir kaltinamieji.
Tačiau teisėjai nusprendė, kad nėra pagrindo jų nusišalinimui nuo bylos. Todėl bylos nagrinėjimas bus tęsiamas, toliau vyks kaltinamųjų apklausos.
Penktadienį Teisėjų taryba pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretui patarti iš pareigų savo noru atleisti Vilniaus apygardos teismo teisėją V.Švedienę. Ši teisėja buvusių „Vilniaus energijos“ vadovų byloje yra pranešėja. Tarybai pritarus, prezidentė turėtų priimti dekretą dėl šios teisėjos atleidimo. Prezidentė savo dekreto kol kas nepaskelbė. Manoma, kad teisėja iš darbo išeis nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Šioje baudžiamojoje byloje jau baigtos liudytojų apklausos, beliko baigti kaltinamųjų apklausas, prokurorui ir advokatams pasakyti baigiamąsias kalbas, o kaltinamiesiems išsakyti paskutiniuosius žodžius teismui. Tačiau proceso dalyviai dar turi teisę prašyti papildomai apklausti jų nurodytus liudytojus. Ar proceso dalyvių nurodytus liudytojus tikslinga apklausti, sprendžia teisėjai.
Ši byla Vilniaus apygardos teismą pasiekė 2014 metų lapkritį, tačiau ji dar nėra išnagrinėta.
Perduodama bylą į teismą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba skelbė įtarianti, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams buvo padaryta beveik 3 mln. eurų žala.
Anot tyrėjų, bendrovė „Dalkia Lietuva“, laimėjusi viešąjį konkursą įsigijo gamtinių dujų, kurias pagal sutartį buvo galima naudoti tik elektrai gaminti, ir jas perpardavė „Vilniaus energijai“ už gerokai didesnę kainą.
„Dalkia Lietuvai“ tuomet vadovavo A.Janukonis ir Jeanas Sacreste, pastarasis atstovavo „Vilniaus energiją“ valdančiai įmonei „Veolia“ (tuomet „Dalkia“).
Be to, pasak tyrėjų, nustatyta, kad „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ buvę ir esami vadovai galimai iššvaistė iš dujų tiekėjos „Dujotekana“ gautą apie 1 mln. eurų kompensaciją dėl netinkamos gamtinių dujų pardavimo kainodaros.
„Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.
„Vilniaus energija“ šiemet kovo pabaigoje Vilniaus šilumos ūkį perdavė Vilniaus miesto savivaldybei – baigėsi 15 metų trukusi sostinės šilumos ūkio nuoma privačiam investuotojui.
„Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.
Tiek „Vilniaus energijos“, tiek „Litesko“ faktiškai taikytos mažesnės nei pagal įstatymą nustatytos kainos buvo suderintos su bendrovių veiklą reguliuojančia Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir patvirtintos viešais šios institucijos sprendimais“, – teigiama BNS atsiųstame bendrovės pranešime.
Pasak „Vilniaus energijos“, visos dabar teismo nagrinėjamos aplinkybės buvo ne tik viešai žinomos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybės kontrolei, Seimo Audito komitetui, bet ir buvo šių institucijų išnagrinėtos ir plačiai komentuotos žiniasklaidoje 2005 metais.
