Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimo fiktyvaus asmenų įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometinei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms. Žuvininkystės tarnybai padaryta materialinė žala siekia 45 tūkst. eurų, pažymima Generalinės prokuratūros pranešime.
Žuvininkystės tarnybai padaryta materialinė žala, bylos duomenimis, siekia 45 tūkst. eurų.
Žuvininkystės tarnyba ketvirtadienį pranešė irgi kreipusis į teismą dėl 45 tūkst. eurų žalos atlyginimo šioje byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo. Tarnybos atstovų teigimu, kaltinamieji, tarp jų ir buvusi tarnybos vadovė, įstaigoje nebedirba, tačiau pernai gegužę po ilgo bylinėjimosi dėl neteisėto jos atleidimo ji buvo grąžinta dirbti į tarnybą.
Valstybės tarnautoja, iki vasario pradžios ėjusi skyriaus patarėjos pareigas, iš darbo išėjo savo noru.
Tarnautoja ir įstaigoje oficialiai dar dirbantis direktoriaus pavaduotojas pernai lapkričio pabaigoje buvo nušalinti nuo vykdomų pareigų dėl jiems pareikštų kaltinimų ir pradėto ikiteisminio tyrimo.
Fiktyviai įdarbintas asmuo algą atiduodavo
2014 m. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, būdamas įgaliotu disponuoti Žuvininkystės tarnybos lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis, fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 m. rugpjūčio mėn. žmogus buvo atleistas iš tarnybos.
2015-2016 m., tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 m. rugpjūtį.
Kaip pernai skelbė 15min, iš Žuvininkystės tarnybos 2018 m. atleista Indrė Šidlauskienė iš ŽŪM prisiteisė per 30 tūkst. eurų, administraciniame teisme įrodžiusi, jog jos atleidimo procedūros nebuvo teisėtos.
Sumenkino autoritetą, sudarė savivalės įspūdį
Baudžiamosios bylos duomenimis, žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo. Tokiais savo tyčiniais veiksmais jie veikė priešingai Žuvininkystės tarnybos interesams, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus bei pasisavino jiems patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą.
Taip jie sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.
-
ŽŪM: žuvininkystės tarnybos vadovė I.Šidlauskienė galėjo fiktyviai įdarbinti žmones
-
STT: dėl fiktyviai įdarbintų darbuotojų Žuvininkystės tarnyba galimai patyrė 45 tūkst. eurų žalą
-
STT atliko kratas Žuvininkystės tarnyboje
-
Fiktyvaus žmonių įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje byla – baigta, įtarimų sulaukė 6 asmenys
-
STT tikrino Žuvininkystės tarnybą dėl dokumentų klastojimo
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
