„Kalbėjome apie tą įvykį, Gintaras (Furmanavičius – red.) teiravosi, ar būtų galima neviešinti tos informacijos, bet aš tiesiog pakomentavau, kad pas mane yra tokie teisės aktai ir aš negaliu neskelbti“, – ketvirtadienį teismui sakė 2015 metais Policijos departamento Komunikacijos skyriuje dirbusi liudytoja Lina Nemeikaitė.
Ji pabrėžė, kad G.Furmanavičius, kurį pažinojo iš ankstesnės darbovietės, nedarė spaudimo ir informacijos neskelbti nebeprašė.
Policijos atstovė patvirtino pati šeštadienį po avarijos susisiekusi su G.Furmanavičiumi, kai gavo informaciją apie NŽT vadovės padarytą avariją. Pasak jos, informuoti atstovus tarnybų, kurių darbuotojai padaro avarijas, buvo įprasta praktika, taip duodant laiko institucijai pasiruošti būsimiems žurnalistų klausimams.
L.Nemeikaitė taip pat pasiūlė suvestinės skelbimą truputį pavėlinti, kad ši informacija į viešumą patektų šiek tiek vėliau. Ji pabrėžė, kad tai nebūtų buvęs ženklus pavėlinimas, nes domėtis, kur suvestinės, antraip imtų televizijos.
Ji teismui pasakojo, kad informuoti apie svarbiausius šalies įvykius ir savaitgaliais Policijos departamente yra nusistovėjusi praktika, todėl, nors tai nebuvo jos darbo valandos ir to nepadariusi nebūtų pažeidusi teisės aktų, ji nebūtų galėjusi to tiesiog nedaryti.
Skelbti detalią informaciją apie valstybės tarnautojų padaromus pažeidimus Policijos departamente buvo nuspręsta anksčiau, padaugėjus atvejų, kai avarijas padarydavo neblaivūs policijos pareigūnai.
Ketvirtadienio posėdyje taip pat buvo apklaustas Kauno apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas: jam po D.Gineikaitės avarijos taip pat skambino G.Furmanavičius.
Pareigūnas teigė tuometinį NŽT direktorės patarėją pažinojęs, nes anksčiau G.Furmanavičius dirbo savivaldybės taryboje, buvo Automobilių sporto federacijos prezidentas, todėl su juo tekdavo dirbti derinant viešosios tvarkos reikalus įvairių renginių metu.
Skambučio, nesusijusio su darbiniais klausimais, iš G.Furmanavičiaus jis teigė tuomet sulaukęs pirmą kartą.
„Buvo šeštadienis, į tarnybinį mobilų telefoną paskambino G.Furmanavičius ir pasakė, kad jo direktorė ar viršininkė pateko į eismo įvykį ir tarp vairuotojų kilęs konfliktas. Patariau, ką daryti, kaip elgtis, kad būtų užfiksuota įvykio vieta – suteikiau konsultaciją“, – pasakojo R.Stukas.
Jis sakė iš pokalbio supratęs, kad G.Furmanavičius tiesiog norėjo pasitarti, kaip geriau elgtis konfliktinėje situacijoje atsidūrusiai D.Gineikaitei, bei pasirūpinti, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyktų greičiau.
R.Stukas sakė budinčio pasiteiravęs, ar turima informacija apie tokį eismo įvykį, ir sužinojęs, kad pareigūnai yra išvykę, daugiau nieko tuo klausimu nedarė.
Kitame teismo posėdyje balandžio 18 dieną planuojama apklausti tuometinį NŽT viešųjų ryšių atstovą Audrių Gelžinį. Po to bus pradėtos kaltinamųjų apklausos.
D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui G.Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Kaltinimo akte taip pat nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė, kurios bylą dėl ligos buvo nuspręsta išskirti.
Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A.Šulnius ir S.Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D.Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.
2017 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D.Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.
