„Kadangi savo teisių į gynybą negaliu įgyvendinti teisiniu keliu, kreipiuosi viešai, galbūt tokiu keliu pavyks pasiekti teisingumą. Kaip minėjo Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas ir ikiteisminio tyrimo tyrėja, ši veika kvalifikuojama kaip vagystė. Aš pats dalyvavau įvykyje, mačiau įvykio video medžiagą ir manau, kad nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip plėšimas, kadangi buvo panaudota fizinė jėga“, – pirmadienį 15min sakė D.Petrikauskas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad vaizdo įrašas gali būti paviešintas tik prokurorų sprendimu.
Šio nusikaltimo tyrimas kelia rimtų abejonių, ypač prisiminus kelis visuomenėje neseniai plačiai nuskambėjusius atvejus, kai bylos buvo išnagrinėtos žaibiškai.
Asmuo, kuris savo noru stoja ginti nekalto žmogaus, patiria sužalojimus ir emocinius išgyvenimus, yra tarsi ne to įvykio dalis.
Pavyzdžiui, prieš mėnesį Kaune nuskambėjo atvejis, kai grupė jaunuolių užsipuolę nėščią moterį ir jos užsienietį vyrą. Šio viešosios tvarkos pažeidimo byla teisme atsidūrė per keletą dienų. Prieš daugiau nei metus Kaune R.Morkevičiui užpuolus užsienietį byla buvo išnagrinėta per dvi dienas.
O šiuo metu vasario mėnesį užpultas vokietis – jau ne Lietuvoje.
Anot R.Matonio, vokiečio užpuolimo byloje vieną pagrindinių įrodymų – vaizdo įrašą iš Vilniaus evangelikų Liuteronų bažnyčios kiemelio – dėl prastos kokybės dar ketinama siųsti į kriminalistinių tyrimų centrą kokybei pagerinti.
D.Petrikauskas ir jo atstovas teigia, kad vaizdo įraše ir taip pakankamai gerai matyti, kad vokietis buvo užpultas ir gynėsi savo jėgomis, todėl tokie teisėsaugininkų veiksmai – sunkiai suvokiami.
Užpuolė kompozitorių
Kaip anksčiau pranešė 15min, vasario 10-osios naktį D.Petrikauskas sulaikė keturis jaunuolius, įtardamas, kad šie kėsinosi apiplėšti pagyvenusį kompozitorių iš Vokietijos Andreasą Kettmanną.
Vokietis buvo atvykęs į Lietuvą paklausyti, kaip Šv. Jono bažnyčioje vargonais atliekamas jo sukurtas kūrinys, tačiau grįždamas namo kompozitorius atsidūrė rezonansinės istorijos sūkuryje.
„Maždaug po 1 valandos nakties važiavome senamiesčiu. Pastebėjome keturis jaunus vyrus su kepurėmis ir gobtuvais, lyg slėptų savo veidus. Tarp jų buvo ir vyresnio amžiaus vyriškis, kuris visiškai išsiskyrė iš kitų, nes vilkėjo kostiumą, atrodė solidžiai – ne taip, kaip minėti jauni vyrai. Man kilo įtarimas, kad jie nėra draugai. <..> Išgirdau šauksmus iš vidinio kiemo, kur link du jauni vyrai nusivedė vyresnįjį. Iš karto šokau iš mašinos ir bėgau į vidinį kiemą, nes supratau, kad vyksta konfliktas ir greičiausiai vyresniajam reikia pagalbos“, – tąkart 15min sakė D.Petrikauskas.
Anot jo, užpuolikai prieš kompozitorių naudojo jėgą, jį laikė, o vokietis dar bandė gintis ir smūgiuoti vienam iš plėšikų, tačiau tuomet į pagalbą jam atskubėjo pats D.Petrikauskas ir sulaikė keturis užpuolikus, kurie vienas ant kito pradėjo versti kaltę.
Trukdė kalbos barjeras
Policija 15min teigė, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams kompozitorius angliškai pareiškė, kad jis su sulaikytais jaunuoliais kartu leido laiką viename sostinės bare.
Iš tiesų, patiklų užsienietį į savo pinkles įviliojo teisėsaugininkams gerai žinomas vilnietis, kai šis užsuko į restoraną „Hesburger“ Vokiečių gatvėje.
Pareigūnai taip pat teigė, kad vokietis atrodė „akivaizdžiai neblaivus“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis turi rimtų kraujotakos problemų, dėl kurių yra sutrikusi užsieniečio koordinacija.
Anot policijos, paklaustas apie plėšimą užsienietis aiškino, kad niekas iš jo nepavogta, jis nesumuštas, todėl jokių pretenzijų vaikinams neturėjo.
„Dėl didelio kalbos barjero jam nebuvo galimybės tinkamai išaiškinti jo teisių ir paklausti, ar rašys pareiškimą. Patikrinus vieno iš jaunuolių dokumentus, trys buvo paleisti iš karto. Manėme, kad likęs jaunuolis buvo išvežtas į komisariatą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir jis buvo paleistas. Tiek nukentėjęs asmuo, tiek mes buvome paleisti namo be jokios tolimesnės įvykių eigos. Trumpai tariant, visi išsiskirstė, lyg nieko nebūtų įvykę“, – tąkart stebėjosi D.Petrikauskas.
Kitos dienos vakare į sostinės policiją kreipėsi A.Kettmannas kartu su teisininke. Kompozitorius pareiškė, jog jį bandyta apiplėšti, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ne dėl grupelės pasikėsinimo jį apiplėšti, o dėl nenusisekusio kišenvagystės bandymo.
Pareigūnai sulaikė pagrindinį įtariamąjį – 25 metų vilnietį, kuris teisėsaugininkams yra gerai žinomas.
Pareigūnų klaidos nemato
Po šio sulaikymo D.Petrikauskas nenurimo. Jam kilo abejonių, ar policija tąkart adekvačiai įvertino pavojingą situaciją ir tinkamai atliko savo pareigas.
Po 15min publikacijos Vilniaus apskrities policijos viršininkas S.Gagas Vidaus tyrimų skyriui pavedė išsiaiškinti visas incidento aplinkybes. D.Petrikausko kaltinimus, jog policija netinkamai reagavo į vokiečio užpuolimą, S.Gagas atmetė.
D.Petrikausko patirti sužalojimai – nubrozdinimai ant dešinės rankos pirštų, kurie, kaip Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje, galimai atsirado įvykio metu.
Tiesa, praėjus dviem savaitėms nuo įvykio vasario 10 d., D.Petrikauskas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertus, siekdamas būti pripažintu nukentėjusiuoju.
„To konflikto metu aš pats nukentėjau, patyriau sveikatos sutrikdymus, kurie yra užfiksuoti Teismo medicinos instituto ekspertizėje (kopiją pridedu). Pagal įstatymus, turiu teisę tapti nukentėjusiuoju, kadangi patyriau sužalojimus“, – teigė D.Petrikauskas.
D.Petrikausko patirti sužalojimai – nubrozdinimai ant dešinės rankos pirštų, kurie, kaip Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje, galimai atsirado įvykio metu.
„Deja, po parašyto prašymo tapti nukentėjusiuoju, pralaukiau 20 dienų ir prokurorė Lilija Ambrulevičienė davė atsakymą, jog tapti nukentėjusiuoju aš negaliu. Nesant nukentėjusiuoju, jokia informacija apie tyrimo eigą neteikiama“, – sakė D.Petrikauskas.
D.Petrikauskas taip pat aiškino, jog per dvu mėnesius trunkantį tyrimą buvo apklaustas tik kartą – iškart po įvykio.
Sprendimo nedetalizuoja
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė L.Ambrulevičienė patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ne dėl plėšimo, o dėl pasikėsinimo įvykdyti kišenvagystę.
Prokurorė savo procesinio sprendimo atsisakyti D.Petrikauską pripažinti nukentėjusiuoju nedetalizavo, motyvuodama tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu.
„Šioje byloje nukentėjusysis yra Vokietijos pilietis, o D.Petrikauskas – liudininkas <...>. Yra baudžiamojo proceso kodekso normos ir reikalavimai, kada asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju – viskas išaiškinta pačiam liudytojui. Kiekvieno piliečio teisė yra rašyti prašymus ar skundus, o atsižvelgiame į tai taikydami baudžiamojo proceso kodekso normas – ne dėl to, jog prokuroras ar tyrėjas to daryti nenori, bet niekas neuždaro kelio kreiptis su atskiru prašymu“, – sakė prokurorė.
Baudžiamojo proceso kodekso 28-ajame straipsnyje lakoniškai teigiama, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuris patyrė „fizinę, turtinę ar neturtinę žalą“.
D.Petrikauskas 15min teigė neketinantis kreiptis atskira tvarka dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau prokurorės procesinį sprendimą ruošiasi apskųsti.
„Susidaro įspūdis, kad tokiu būdu siekiama mane kuo toliau išlaikyti nuo tyrimo ir užkirsti kelią galimybei ginti savo teises renkant įrodymus ir t.t. Taip išeina, kad asmuo, kuris savo noru stoja ginti nekalto žmogaus, patiria sužalojimus ir emocinius išgyvenimus yra tarsi ne to įvykio dalis“, – sakė D.Petrikauskas.
„Žlugdo pilietiškumą“
D.Petrikausko gynėjas Vidmantas Žiemelis sakė, jog jo dar nepasiekė prokurorės argumentai, dėl kurių buvo atsisakyta D.Petrikauską pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau jam nekyla abejonių dėl ginamojo statuso.
„Visų pirma, visas įvykis yra susijęs su D.Petrikausku. Jis gynė Vokietijos pilietį, kuris buvo persekiojamas įtariamų nusikaltėlių <…>, gindamas jisai patyrė ne tik fizines, bet ir moralines traumas. Kaip jis gali būti nepripažintas nukentėjusiuoju? Aš mačiau tą vaizdo įrašą, kokios vyko grumtynės – akivaizdžiai matyti, kad Darius turėjo patirti fizinę traumą <…>. Aišku, geriau būtų, jei jis iškart būtų kreipęsis, bet žmogus niekada negalvoja, kad policija įvykio nenorės tirti“, – sakė V.Žiemelis.
Advokatas taip pat nesutinka su tuo, jog teisėsaugininkai ikiteisminį tyrimą pradėjo ne dėl plėšimo, o dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę. Tiesa, prokurorė 15min pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas gali būti perkvalifikuotas.
„Šiuo atveju policija dirbo nekaip. Apskritai, pilietiškas žmogus laukė visą dieną, kol policija tą įvykį užfiksuos, o tokie veiksmai žlugdo visą pilietiškumą“, – sakė V.Žiemelis.
