Apeliacinio teismo teisėjas mano, kad suėmimo ir jo pratęsimo pagrindai nėra išnykę, o Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės–suėmimo terminą, baudžiamojo proceso normų reikalavimų nepažeidė. Kartu apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadą, kad K. Michailovas pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5, 10 p., padarymu.
Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiami asmens kaltės klausimai, todėl ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vertinami šiuo aspektu. Apeliacinis teismas konstatavo, kad kaltinamajam K. Michailovui taikomas numatytas maksimalus suėmimo terminas nėra pažeistas, nes baudžiamoji byla jau perduota teismui.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
K. Michailovas kaltinamas dėl 7 muitininkų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti vieną muitininką 1991 m. liepos pabaigoje Medininkų muitinės poste.
K. Michailovas buvo sulaikytas Rygoje ir perduotas Lietuvai.
Savo skunde Lietuvos apeliaciniam teismui K. Michailovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir jį paleisti iš suėmimo teismo salėje. Jo nuomone, teismo nutartis neatitinka Baudžiamojo kodekso reikalavimų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl kardomųjų priemonių pratęsimo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai todėl turi būti panaikinta.