Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota baudžiamoji byla, kurioje 51 metų Pasvalio rajono gyventojas P. B. kaltinamas pasikėsinimu nužudyti savo žmoną itin žiauriu ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – apipildamas benzinu ir padegdamas.
2015 m. spalio 13-osios vakarą, greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai buvo iškviesti į vieną Pasvalio rajono miestelį. Daugiabutyje rasta smarkiai apdegusi moteris. Ji skubiai išvežta į ligoninę, o teisėsaugos pareigūnai ėmė aiškintis, kokiomis aplinkybėmis ji nukentėjo.
Bute, kurio virtuvėje moteris užsiliepsnojo, buvo rastas neblaivus (2,18 promilės) 5 metais vyresnis jos sutuoktinis P. B. Vyras iš pradžių pareigūnams teigė, kad tą vakarą susipyko su taip pat neblaivia žmona. Kai ši išėjo miegoti į virtuvę, jis sumanė ją pagąsdinti ir nuėjęs apipylė benzinu.
P. B. tvirtino, kad žmonos nepadegė, tikriausiai ji pati užsidegė, bandydama užsirūkyti.
Po kurio laiko įtariamasis ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ėmė tvirtinti, kad sutuoktinės neapipylęs, tik galbūt netyčia aptaškęs benzinu patalynę.
Parodymus vykstant ikiteisminiam tyrimui pakeitė ir pati nukentėjusioji. Per pirmąsias apklausas moteris pareigūnams ir medikams teigė, kad benzinu ją aplaistė ir padegė sutuoktinis. Tačiau vėliau moteris ėmė tvirtinti, kad sutuoktinis nekaltas, ji pati netyčia sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė.
Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.
Prokuroro teigimu, P. B. pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti savo šeimos narį itin žiauriu ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Moteris buvo ilgai gydoma. Medikai nustatė, kad ji apdegė 45 proc. kūno, jai nustatyti 2-3 laipsnio nudegimai ant abiejų kojų, nugaros, rankos, dėl to padarytas sunkus kūno sužalojimas.
„Nukentėjusioji, kuriai buvo konstatuoti gilūs nudegimai ant beveik pusės kūno, vos išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad ji tapo žiauraus smurto artimoje aplinkoje auka, tačiau dėl kažkokių priežasčių nenori, kad kaltininkas būtų nubaustas. Ar P. B. kaltas, spręs teismas, išnagrinėjęs bylą“, – sakė prokuroras D.Skrebiškis.
Byla bus nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, rašoma Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus (Panevėžyje) vyriausiosios specialistės Rasos Stundžienės ketvirtadienį paviešintame pranešime.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje galioja nuo 2012 metų gruodžio. Skirtingai nei iki tol, įsigaliojus šiam įstatymui policijos pareigūnai gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir be nukentėjusiojo pareiškimo, jei yra patirto artimoje aplinkoje smurto požymių. Be to, policijos pareigūnai gali kreiptis į teismą dėl apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo ir teismo sprendimu smurtavimu įtariamas asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei ten gyvena kartu su auka, nesiartinti prie nukentėjusiojo. Tam tikrais atvejai įtariamasis gali būti sulaikomas ir uždaromas į areštinę iki 2 parų laikotarpiui.
Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresniosios specialistės Rasos Černauskaitės, nuo minėto įstatymo įsigaliojimo pastebima pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje augimo tendencija. „Tai nebūtinai reiškia, kad daugėja smurtavimo šeimose atvejų. Tiesiog visuomenė įsitikino, kad teisėtvarkos pareigūnai rimtai reaguoja į tokius pranešimus ir ėmė dažniau kreiptis pagalbos“, – sakė R. Černauskaitė. Per pirmąjį šių metų pusmetį Panevėžio apskrityje pradėtas 461 ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pernai per tą patį laikotarpį – 433 ikiteisminiai tyrimai.
