„Norėjau išreikšti meniškai performansą. Kadangi šiuolaikinis menas yra laikinas menas, toks, kad galima performansą čia būti, po valandos jau nėra to meno. Tai pasiskaičiusi 15min, man labai patiko A.Labašausko žodžiai – nieko neturiu prieš šitą menininką, jis pasakė, kad kiekvienas laisvas žmogus gali save išreikšti ir prie šitos sienos gali save išreikšti“, – 15min pirmadienį kalbėjo ji.
Pedagogė tvirtino, kad policija jos neapklausė.
„Gal dar apklaus, bet aš nemanau, kad už laikiną šiuolaikinį meną, performansą, gali nubausti. Taigi šiandien jau nieko nėra – lietus nuplovė. Nėra nė dėmelės nei ant grindinio, nei ant tos sienos“, – kalbėjo ji.
A.G.Astrauskė pabrėžė, kad bunkerio maketas jai pasirodė labai rūstus, nes simbolizuoja baimę.
„Kadangi pati esu literatė, kūrėja, tai simbolizuoja baimę, mirtį, okupaciją. Nes į bunkerius sulindo visi, kurie priešinosi okupantams ir ten jie arba patys granatomis susisprogdino, arba juos sušaudė apsupę naktimis. Ir, suprantat, turėjau likučių laikinų vandeninių dažų, guašo, ir galvoju, padarysiu tą meninį performansą. Vidury dienos – aš žinojau, kad kameros“, – savo poelgį paaiškino ji.
Pašnekovė paprieštaravo 15min replikai, jog įraše aiškiai matyti, kad užpylusi dažų moteris nuskuba nuo maketo.
„Ne, žinokit, aš žvalgiausi, ar yra žmonių – gal ateis daugiau. Ne paskubomis, normaliai“, – apie savo pasišalinimą po to, kai dažais ištepė maketą, pasakojo pašnekovė.
A.G.Astrauskė dar kartą pabrėžė, jog šiuo savo veiksmu norėjo išreikšti laisvę: „Kad laisvame mieste laisvas žmogus reiškia savo laisvą nuomonę, kad tie bunkeriai buvo sutaškyti krauju, kad tai ne laisvės simbolis“.
Mokyklos vadovė nustebusi
A.G.Astrauskė lietuvių kalbos mokytoja dirba Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje. Šios įstaigos vadovę Iriną Ignatavičienę tokios naujienos nustebino.
„Dar gražiau. Nu, aš negalvojau, kad iki tokio lygio (galima – red.)“, – 15min sakė direktorė.
Jos teigimu, apie darbuotojos visuomeninę veiklą ji žino, sakė skaičiusi naujienų portaluose. Visgi, I.Ignatavičienės manymu, mokytojos popamokinė veikla yra jos asmeninis reikalas, tai mokyklos vardui esą neturėtų pakenkti.
Lukiškių aikštėje vietos nėra nei bunkeriams, nei mečetėms – joje turi stovėti valstybės panteonas, pagerbiantis tūkstantmetę Lietuvos istoriją.
„Manau, kad čia asmeninis žmogaus reikalas. Ji nėra įpareigota kažkur eiti, dalyvauti. Čia jos asmeninis požiūris į tą situaciją. Aš nežinau… Aš nustebinta“, – teigia ji.
Pasak direktorės, ar šis veiksmas atsilieps A.G.Astrauskės darbui, kalbėti per anksti, esą reikia sulaukti, kokios bus sankcijos iš policijos.
Negailėjo kritikos R.Šimašiui
A.G.Astrauskė buvo viena iš rugsėjo viduryje vykusio mitingo dėl Vyčio monumento Lukiškių aikštėje organizatorių. Kalbėdama ant scenos ji aštriai pasisakė apie pastarųjų mėnesių aktualijas dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Remigijaus Šimašiaus.
Pasak jos, Lukiškių aikštėje vietos nėra nei bunkeriams, nei mečetėms – joje turi stovėti valstybės panteonas, pagerbiantis tūkstantmetę Lietuvos istoriją.
Savo kalboje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja merui R.Šimašiui pažėrė daug vaizdingos kritikos. Anot moters, mero politinės pažiūros yra neoliberalkomunistinės.
„Man labai skaudu, kada švietimo sistema išaugina tokius jaunus žmones, kurie Vilniaus, Lietuvos sostinės meru išrenka kolaborantus, R.Šimašių, jo nelaisvės partiją. (...) Jie elgiasi kaip priešai, trypia mūsų valstybingumą, mūsų paminklus“, – tuomet ant scenos kalbėjo mokytoja.
„Būtinai reikia reikalauti Seimo, kad būtų įvestas Sostinės įstatymas, kad tokie neoliberal... komunistai, – net liežuvis neapsiverčia ištarti, kokie jie šlykštūs yra, – negriautų mūsų valstybės, neparduotų Lietuvos“, – sakė ji.
Lietuvių kalbos mokytoja taip pat buvo viena iš Baltijos keliui skirto renginio, kuomet gyva grandine buvo siekiama susikibti nuo Katedros aikštės iki Ukmergės gatvės, koordinatorių.
Žala tikslinama
Padarytas nuostolis tikslinamas – laukiama, kol informaciją apie tai pateiks Vilniaus savivaldybė.
Policija skelbia identifikavusi pažeidėją ir iškvietusi ją į komisariatą. Pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.
Memorialo fragmentas Lukiškių aikštėje pastatytas praėjusią savaitę.
„Laisvės kalva“ kaip laisvės kovoms atminti skirtas memorialas, kuris turi būti pastatytas Lukiškių aikštėje, atrinkta Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, balsavimas taip pat vyko internete.
Kūrinys simbolizuoja abstraktų mišką – erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus skulptoriaus Andriaus Labašausko, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur buvo kankinami laisvės kovotojai.
Šio monumento statybai priešinasi dalis žmonių, manančių, kad Lukiškių aikštėje turi iškilti Vyčio skulptūra. Sprendimas statyti „Laisvės kalvą“ apskųstas teismui.
