Kaip anksčiau teisme pasakojo T.Luižys, lemtingąjį vakarą kompanija šventusi gimtadienį, kai staiga lauke jis susikivirčijo su auka dėl to, kas daugiau laiko sėdėjęs kalėjime. Įvyko konfliktas. Nuteistasis sudavė porą smūgių nukentėjusiajam į veidą ir pradėjo jį smaugti. Smaugė tol, kol šis nustojo judėti. Manė, kad užmušė, tad nusprendė atsikratyti kūno.
Pasikvietęs į pagalbą tėvą Valių, T.Luižys nuvežė karučiu aukos kūną iki Nemuno ir įmetė į vandenį.
Kaltinamieji kaltais prisipažino, tačiau tvirtino manę, jog nukentėjusysis nužudytas buvo dar namuose ir tik siekdami atsikratyti lavono, jį gabeno ir įmetė į upę.
Trečiadienį teismas T.Luižį pripažino kaltu dėl nužudymo ir paskyrė kalėti 12 metų. Jo bendrininkui tėvui paskirta kiek mažesnė – devynerių metų nelaisvės bausmė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų ir eksperto parodymus, ekspertizių išvadas ir kitus byloje esančius duomenis, konstatavo, jog byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu suprato nukentėjusiojo bejėgišką būklę, kas yra būtina jų veiką kvalifikuojant kaip bejėgiškos būklės asmens nužudymą, todėl veiką perkvalifikavo ir pripažino asmenis kaltais pagal nekvalifikuotą nužudymą.
Tėvas anksčiau neteistas, sūnus teistas užsienio valstybėje, charakterizuojami teigiamai.
Tenkino teismas ir nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį. Abu nuteistieji turės solidariai atlyginti 634,74 eurų turtinę žalą. Iš kiekvieno jų priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas – dviem nukentėjusiesiems teks sumokėti po 20 000 eurų.
T.Luižys nuosprendžio laukė suimtas, o vyresnysis V.Luižys – laisvėje. Pastarasis į nuosprendžio paskelbimą atvyko jau su daiktais, pasiruošęs vykti į įkalinimo įstaigą. Jo sūnus teismo posėdžių salėje dėvėjo net kaklaraištį.
