„Aš manau, kad atėjo laikas kažką keisti. (...) Klaida, kai stengiamasi viską padaryti, o išėjo komplikacija, kuri baigėsi labai skaudžia išeitimi. Tačiau mūsų teisinė bazė nėra palanki, ypač mūsų, medikų, atveju“, – kalbėjo Ž.Saladžinskas.
„Lietuvoje neturime klaidų suvokimo, klaidų supratimo kultūros medicinoje“, – pabrėžė medikas.
Prieš posėdį kalbėdamas su žurnalistais jis mediciną lygino su tokiomis sritimis kaip aviacija, atomine energetika, kur įvykstančios klaidos nagrinėjamos sistemiškai.
„Klaidos medicinoje – buvo ir bus. Ir, deja, mes jų, nei su teisminiais sprendimais, nei be jų, neišvengsime“, – kalbėjo chirurgas.
„Vieno atvejo svarstymas nieko nepakeis“, – pridūrė jis.
Trečiadienį buvo pabaigtas šios bylos nagrinėjimas: savo kalbas pasakė advokatai bei kaltinamasis, į jas atsakyti galėjo prokurorė ir nukentėjusieji.
Pacientė mirė 2015-aisiais
Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.
Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.
Ž.Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai besigailintis, bet pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.
Nuosprendį skelbti byloje numatoma kovo 16 dieną.
Advokatai: medikas turi būti išteisintas
Pasak dviejų mediką ginančių advokatų, nors jis pats teigia kaltę pripažįstantis, kaip teisininkai jie nemato pagrindo jį nuteisti.
„Prašau gerbiamo teismo priimti teisingą sprendimą, gydytoją dėl pareikštų kaltinimų išteisinti“, – teisme kalbėjo advokatas Kristupas Ašmys.
Jo kolega Dalius Gintautas pateikė analogišką poziciją. Šis advokatas, baigiamojoje kalboje papasakojęs istoriją, kaip Ž.Saladžinskas gydė jį patį ir diagnozavo iki tol nenustatytą ligą, pabrėžė, jog atėmus medikui teisę dirbti, kaip prašo prokurorė ir nukentėjusieji, nukentės ne tik pats chirurgas, bet ir jo pacientai, negausiantys aukščiausios kvalifikacijos pagalbos.
Advokatas K.Ašmys žurnalistams pabrėžė, jog tokios bylos kaip ši kuria situaciją, kai medikai nesiryš operuoti.
„Jeigu mes teisiame gydytoją už tuos procentus (komplikacijų tikimybės – red.), kitą kartą jums visiems atsigulus pas gydytoją jis jūsų neoperuos paprasčiausiai. Arba mes suteikiame šansą žmogui išgyventi ir bandome jį išgelbėti, arba mes jo iš viso neoperuojame“, – kalbėjo jis.
Pasak advokato, medicina tapo savo pasiekimų auka, kai tikimasi, jog visi atvejai bus sėkmingi.
„Dėl savo sėkmės išgelbėjant žmogaus gyvybę, mes norime, kad tai būtų šimtaprocentinė sėkmė. Taip gyvenime nėra ir, tikriausiai, nebus niekados“, – teigė jis.
Jo kolega D.Gintautas teisme teigė, kad ši byla, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, o po to vėl atnaujintas, yra kerštas.
„Kerštas, štai, kas veda šioje byloje. Kerštavimas chirurgui“, – teigė jis.
Gynėjas taip pat retoriškai klausė, gal ir prokuroro darbo trūkumu reikėtų laikyti atvejus, kai jo kaltinamas asmuo būna išteisinamas.
„Ar nebus taip, kad didelė žala atsiranda dėl to, kad valstybinis kaltintojas, nemokėdamas tinkamai kaltinti, daro didelę žalą žmogaus reputacijai?“ – svarstė D.Gintautas.
Prokurorė mato pagrindą baudžiamajai atsakomybei
Prokurorė Auksė Lipkevičienė ankstesniame posėdyje siūlė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.
Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.
Ž.Saladžinskas žurnalistams teigė, kad tai „reikštų pabaigą“, nes nematytų galimybės po tokios pertraukos grįžti.
Šiam atvejui ir pasiūlytai bausmei sulaukus plataus atgarsio visuomenėje ir medikų bendruomenėje, kaltintoja pabrėžė, kad šiuo atveju pakako kaltę įrodančių duomenų, leidusių bylą baigti ir perduoti teismui.
„Mes remiamės tuo, kas yra baudžiamojoje byloje, tai yra faktiniai duomenys. Šiuo atveju tikrai noriu paneigti nuomonę – galbūt visi galvoja, kad prokuroras pats nueina į operaciją, apžiūri žmogų ir nustato, kad kažkas yra blogai. Tikrai ne, mes remiamės tuo, kas baudžiamojoje byloje surinkta“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokurorė.
„Įstatymai leidžia netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatoma, kad jos nėra“, – apie argumentus, jog medikas neturėtų būti teisiamas dėl klaidos, sakė A.Lipkevičienė.
„Tuos duomenis mes vertiname kaip pakankamus kilti baudžiamajai atsakomybei“, – pridūrė ji.
Posėdžio metu ji pabrėžė, kad dėl mediko veiksmų atsirado ypač sunkios pasekmės, bei skeptiškai vertino argumentus, esą operacija buvusi labai sudėtinga.
„Tai buvo įprastinė operacija, planinė, jokių požymių ekspertai nenustatė, kurie rodytų, kad didesnė tikimybė kilusių komplikacijų buvo dėl paciento kūno ypatumų“, – posėdyje kalbėjo ji.
Nukentėjusieji: tai ne klaida, o aplaidumas
Civilinį ieškinį yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos, taip pat ieškinys dėl neturtinės žalos, siekiantis iš viso apie 240 tūkst. eurų.
Mirusios pacientės vyras verslininkas Zigmantas Dargevičius yra įsitikinęs, kad tai nebuvo viso labo klaida, ir mano, kad operaciją chirurgas atliko aplaidžiai.
„Tai nėra medicininė klaida, tai yra aplaidumas. Sudraskyti du sveikus organus – blužnį ir kasą – nėra medicininė klaida“, – įsitikinęs jis.
Nukentėjusysis mano, kad medikas nepasiruošė operacijai, o po operacijos pacientės būklė nebuvo tinkamai stebima.
Jis teigia nesiekiantis, kad medikui būtų paskirta kokia nors bausmė, tik norėtų, kad jis nebegalėtų dirbti.
„Svarbu, kad jis toliau nebepjautų žmonių. Mano vienas tikslas buvo nuo pirmos dienos“, – žurnalistams teigė jis.
Z.Dargevičius įsitikinęs, kad medikas ir toliau neatsakingai operuos, todėl mano, kad bent kelerius metus jam teisė dirbti turėtų būti atimta.
